Sapnas, Sąmoningas Sapnas, Tikrovė: Kaip Valdyti Realybę Abejose Sąmonės Pusėse? (aut. Linas Matulis)

Foto: Tray Ratcliff

Ne, tai nebus dar vienas pseudofilosofinis pasamprotavimas, kad “gyvenimas – tai sapnas”. Arba scena. Arba teatras.

Nes šio straipsnio tikslas – pasidalinti labai praktiškomis įžvalgomis, kurios visai neseniai “stuktelėjo” man po daugiau nei 10 metų nuo to karto, kai pradėjau praktikuoti sąmoningą sapnavimą.

Ir visai nesvarbu ar Tu praktikuoji sąmoningą sapnavimą jau kelis šimtmečius ar tik dabar pirmą kartą išgirdai apie tai.

Svarbu tai, kad įžvalgas, kurias rasi straipsnio pabaigoje, Tu galėsi iš karto pritaikyti savo gyvenime – tam, kad galėtum greičiau ir lengviau transformuoti savo pasaulį taip, kaip to reikalauja Tavo vaizduotė, širdis ir dvasia.

Jei tik norėsi.

SAPNAS.

Jis tiesiog vyksta. Nesąmoningai. Neišvengiamai. Ir kasdien.

Po darbo dienos Tu nuvairuoji save į lovą, paguldai ir užkloji; Tavo akys pagaliau vėl užsimerkia, Tavo kūną užlieja ta dieviškai saldi, sunki ir švelni ramuma; Tavo mintys bei dėmesys iš lėto nugrimzta į nepermatomą tamsą ir…

Būm.

Tu sėdi prie stalo, šnekučiuojiesi su savo mama ir nepastebi, kad Tavo virtuvė staiga transformavosi į dangoraižio stogą, ant kurio bando nutūpti prezidento sraigtasparnis, o mama persikūnijo į kažkokį labai gerą vaikystės laikų draugą, tik Tu niekaip negali pasakyti, į kurį būtent; nes Tu joji per dykumą ant kupranugario, nesusimąstydamas kodėl aplink tiek daug krokodilų, kol vidury džiunglių staiga iš niekur išdygęs bendradarbis su kostiumu bei trim pingvinais ant pavadėlio Tau ir sako “Klausyk, …”.

Tavo sąmonės vaizdinių srautas nesustodamas srūva į begalybę, kaip begalinis kosminių kortų kaleidoskopas.

Vienam sapne krenta vienos kortos, kitame kitos. Viename geresnės, kitame blogesnės.

Bet Tu pats tame kortų dalinime neturi jokios kontrolės, jokio pasirinkimo.

Todėl ir jokios atsakomybės.

Sapnas-gyvenimas tiesiog vyksta. Arba tiesiog “nutinka”.

Kiekvieną naktį ir, panašu, dieną.

SĄMONINGAS SAPNAS.

Apie tai, kad sapne galima tapti sąmoningu – kad sapno realybę galima valdyti, formuoti ir veikti savo valios, vaizduotės, asmeninės galios ar ketinimo dėka - žmonija žino jau be galo seniai.

Nuo Tibeto “sapnavimo jogos” iki senovės Meksikos šamanų, kurie sąmoninguose sapnuose keliaudavo į kitas realybes, vykdydavo praktines užduotis ir “kaupdavo asmeninę galią”.

Ar bent jau taip sako legendos.

Bet net jei Tu įtariai žvelgi į ezoterines legendas, šiuolaikinis mokslas taip pat jau yra įrodęs, kad sąmoningas sapnavimas yra tiesiog neurofiziologinis faktas:

Daktaras Stephen LaBerge dar 1980 metais apsigynė disertaciją būtent sąmoningo sapnavimo tema viename geriausių pasaulio universitetų – Stanforde.

Ką būtent tai reiškia?

Tai reiškia, kad jei Tu nusprendi praktikuoti sąmoningą sapnavimą – labai konkrečias, laiko ir mokslo patikrintas technikas – po tam tikro laiko sapne Tau tampa prieinamos vis naujos galimybės, vis nauji kontrolės, laisvės ir sąmoningumo lygiai. [1]

Grubiai, tai atrodo maždaug taip:

Pirmas lygis.

Trumpą akimirką Tu tiesiog tapai sąmoningu savo sapne – Tu suvokei, kad iš tikro tai, kas vyksta aplink tėra sapnas.

Tau ne šiaip šmestelėjo mintis “ai, aš čia tikriausiai sapnuoju..”, bet Tu visu savimi suvokei, kad Tavo kūnas iš tikro dabar miega kažkur toli savo lovoje, kol Tavo sąmonė yra čia – visus pojūčius apimančiame, įtikinančiame ir užvaldančiame sapne.

Dažniausiai pirmasis sąmoningas sapnas trunka vos akimirką:

• Nes į Tavo vaizduotę iš karto plūsteli begalinis skaičius naujų galimybių – seksas! skraidyti! kvėpuoti po vandeniu! matyti 360° aplink! seksas!..

• Tai sukelia tą iš vidaus sprogdinančią “aš viską galiu!..” euforiją, todėl Tavo dėmesys ima kaip paklaikęs šokinėti nuo vienos “nerealios” galimybės prie kitos;

• Ir sapnas, akimirksniu  pasinaudojęs Tavo proto nedrausmingumu, nupučia begimstančią Tavo sąmoningumo kibirkštį, kaip pietų stalo žvakę, kad užpūstų vidutinio dydžio sniego lavina.

Tu vėl panyri į chaotišką savo sąmonės vaizdinių, jausmų, situacijų ir istorijų srautą – Tavo sąmonės kortų kaladės toliau driekiasi niekada nesibaigiančiais fraktalais į begalybę ir kol Tu sapnuoji, visas šis chaosas Tau vėl atrodo “normalus”, natūralus ir “tikras”.

Bet jei Tau pasisekė – pabudęs Tu prisiminsi, kad Tu buvai sąmoningas savo sapne ir tas patyrimas bus toks džiugus bei toks gniaužiantis kvapą, kad Tu nuspręsi dar drausmingiau praktikuoti sąmoningą sapnavimą toliau.

Ir jei tik įdėsi pakankamai daug “techniškai tvarkingų”, strateginių pastangų, galiausiai Tau taps pasiekiamas…

Antras lygis.

Tu gali sakyti, kad pasiekei antrąjį sąmoningo sapnavimo etapą, kai sugebėjai ne tik tapti akimirkai sąmoningas savo sapne, bet ir išlaikyti savo dėmesį konkrečioje sapno erdvėje ilgą laiką.

Tarkim, Tu tapai sąmoningas tuo metu, kai sapnavai savo kambarį:

Tada Tavo užduotis yra atsispirti euforijai bei tam kibiam “aš viską galiu!..” jausmui – nes būtent jis verčia Tave daryti 1000 vežančių dalykų vienu metu, kurie, paradoksalu, akimirksniu vėl panardina Tave į įprastą sapną – ir tiesiog likti vienoje vietoje tol, kol erdvė aplink Tave taps absoliučiai stabili.

Daiktai liks savo vietose ir nesikeis, nesvarbu ar Tu žiūri į juos ar ne, uždara erdvė nesitransformuos į atvirą lauką, nesikeis erdvės tūrio, temperatūros, apšviestumo parametrai, paros/metų laikas ir t.t.

Man šioje vietoje labai padeda tiesiog daiktų ir jų paviršių lietimas – stebėjimas, koks jausmas liesti kiekvieną daiktą, kokia jo tekstūra, jis šiltas ar šaltas, glotnus ar gruoblėtas ir t.t.

Kažkodėl ši veikla padeda man ne tik labai greitai stabilizuoti sapno erdves, bet ir išlaikyti tą stabilumą ilgą laiką.

Jei pasiseks – pakankamai ilgą, kad sąmoningas sapnavimas taptų įpročiu ir pakeltų Tavo sąmoningumą dar lygiu aukščiau.

Trečias lygis.

Tu ne tik tapai sąmoningas savo sapne ir sugebėjai išlaikyti sąmoningumą ilgą laiką, bet ir pabudai sapne su labai konkrečia, iš anksto paruošta intencija – galbūt Tu nusprendei sapne daryti jogą. Arba praktikuoti kovos menus/šokius/tam tikrą sporto šaką. [2] O gal nusprendei sutikti tam tikrą žmogų ir užduoti jam kažkokį klausimą. O gal – stoti akis į akį su Tave kankinančia baime.

Esmė ta, kad Tu ne tik sugebėjai ilgam stabilizuoti vieną, konkrečią sapno erdvę, bet ir pradėjai naudoti ją kaip praktinį treniruočių lauką bei atlikinėti ten tam tikras, labai konkrečias užduotis. Tu ėmei vykdyti sąmoningus veiksmus ne tik gyvenime, bet ir sapne. Tavo asmeninės galios, įtakos ir sąmoningumo laukas ženkliai išaugo.

Ketvirtas lygis.

Ketvirtame lygyje Tu ne tik sugebi ilgam stabilizuoti sapno erdves ir atlikti ten iš anksto pasirinktas užduotis, bet taip pat sugebi iš vienos sapno erdvės – tarkim, Tavo virtuvės – persikelti į kitą sapno erdvę – tarkim, egzotišką paplūdimį – IR išlaikyti visą savo sąmoningumą.

Pvz.:

• Tu stabilizavai virtuvės erdvę savo sapne ir atlikai ten 3 saulės pasveikinimus – po kurių Tu buvai vis dar toje pačioje virtuvėje;

• Tada Tu sutelkei savo dėmesį į paplūdimį ir… Tiesiog atsidūrei jame. Akimirksniu. Iš karto. Dabar pat.

• Dar daugiau – atsidūręs paplūdimyje, Tu atsispyrei kylančiai euforijos bangai, likai vienoje vietoje ir ėmei tyrinėti paviršius, tekstūras, kvapus, skonius ir garsus – tam, kad visiškai stabilizuotum paplūdimio erdvę ir galėtum joje vykdyti naujus savo “asmeninės galios” veiksmus.

Kai Tau tai tampa pasiekiama, tai reiškia, kad iš esmės Tu tapai sąmoningo sapno tikrovės valdymo meistru – savo asmeninės galios, vaizduotės ir ketinimo dėka Tu gali valdyti, keisti ir transformuoti sapno realybę pagal savo poreikius ir/arba pomėgius tiesiog akyse.

Ir nors pasiekęs meistro lygį sąmoningas sapnuotojas iš karto gauna visą kalną naujų iššūkių bei užduočių, bet šį kartą galim tiesiog pabusti ir pažiūrėti, kaip (sąmoningas) sapnavimas susijes su kasdiene tikrove.

TIKROVĖ.

“Tikrovė yra sutartinė”

Tim Ferriss

“..ir žmonės, kurie to nežino, vaikšto realybėse, sukonstruotose tų, kurie tai žinojo.”

Terrence McKenna

Tikrovė nuo sapno turi vieną akivaizdų skirtumą:

Sapne – ypač nesąmoningame – pokyčiai vyksta akimirksniu, žaibiškai.

Todėl sapną taip sunku stabilizuoti.

Tuo tarpu tikrovė yra daug labiau inertiška ir joje pokyčiai vyksta daaaaug lėčiau, nei sapne.

Kodėl?

Vienas iš “savaime suprantamų” atsakymų, kuris sufleruojasi pirmas – faktas, kad kasdienio pasaulio realybė yra materiali, o sapno – ne.

Bet jis neša tik dalį tiesos.

Nes.

Panašu, kad kuo giliau žmogaus dėmesys – mokslo pavidalu – skverbiasi į materiją, tuo mažiau materijos randa joje. :)

Todėl dabar man daug daugiau prasmės ir praktinio pritaikomumo turi tokia įžvalga:

• Sapno realybę kuria tik viena sąmonė – Tavo paties;
• Kasdienio pasaulio tikrovę kuria daug “sapnuotojų” vienu metu.

(Gali būti, kad tai ir yra esminis skirtumas tarp sapno bei kasdienio pasaulio tikrovių.)

Būtent todėl kasdienio pasaulio tikrovė yra daug inertiškesnė, nei sapno:

Nes norėdamas daryti poveikį kasdienio pasaulio tikrovei, Tu privalai norima kryptimi pajungti ne tik savo paties sąmonę/energiją/dėmesį, bet ir kitų šios realybės sapnuotojų.

Iš čia ir kyla tikroji realybės valdymo ir (trans)formavimo galia.

Gyva magija.

SUPER GALIA.

Greitas klausimas vaizduotei pakrutinti:

Kas vienija bažnyčią, feisbuką, makdonalds, aifoną, Mahatma Gandį,
pasaulio futbolo čempionatą ir kokakolą?

Būtent:

Sugebėjimas pagauti milžiniško žmonių kiekio dėmesį,
nukreipti jį tam tikra linkme ir ten išlaikyti.

Tai ir yra pagrindinė, esminė, tikroji realaus pasaulio galia – žinios, pinigai, technologija, ginklai yra tik išvestiniai šios galios produktai.

Galia, kuri formuoja bendrą realybę ir nulemia gyvenimo trajektorijas tūkstančiams, milijonams, milijardams žmonių:

• Piramidės, didžioji kinų siena, katedros, šventyklos ir kvapą gniaužiantys senoviniai miestai yra materialūs tos galios ženklai, kurie išliko šimtus ir tūkstančius metų iki mūsų dienų.

• Asfaltuoti keliai, tiltai, dangoraižiai, stadionai, muziejai, begalinio dydžio prekybos centrai, automobiliai, kompiuteriai, internetas, lėktuvai ir 3D spausdintuvai – tai materiali šios galios manifestacija mūsų laikais.

Ir tai tik pati akivaizdžiausia.

Nes beveik viskas, ką Tu matai aplink save – visi žmogaus sukurti daiktai, struktūros, objektai, teorijos, idėjos, meno bei mokslo kūriniai ir konceptai – buvo sukurti naudojant būtent šią galią:

Nukreipiant didelio kiekio žmonių dėmesį tam tikra kryptimi
ir laikant jį ten pakankamai ilgą laiką.

Tai daro verslai, vyriausybės ir ne pelno siekiančios organizacijos, tai daro reklama, politikai ir pramogų pasaulio veikėjai, tai daro radijas, televizija, laikraščiai ir kino filmai, tai daro feisbukas, tinklaraščiai, youtube’as ir kiti, vis naujesni ir galingesni, medijos kanalai.

Tai darau aš, rašydamas šį straipsnį. Tai darai Tu, siekdamas savo ilgalaikių tikslų ir formuodamas savo realybę pagal savo suvokimą, poreikius bei vertybes.

Sąmoningai arba ne.

Nes kito būdo efektyviai (trans)formuoti šios realybės paprasčiausiai nėra:

Jei Tu nuspręstum vienas pats, vien tik savo jėgomis pasistatyti mažą trobelę miške, nenaudodamas kitų žmonių energijos, panašu, kad tam Tau nepakaktų viso gyvenimo.

Štai 3 trumpos istorijos, kurios puikiai tai iliustruoja:

• Viena apie tai, kiek žmonių dirba tam, kad sukurtų pieštuką “nuo.. iki…” ir pristatytų jį Tau į parduotuvę, kur Tu galėsi jį nusipirkti. [Profesionali animacija, 6min. 33sek.]

• Kita apie tai, kaip dizaineris Thomas Thwaites nusprendė pats pasigaminti pigiausią įmanomą skrudintuvą “nuo nulio” ir.. Užtruko 9 mėnesius bei išleido 250 kartų daugiau pinigų, nei tas skrudintuvas kainuoja. [TED video, 10min. 48sek.]

• Ir trečioji apie tai, kad žemėje nėra žmogaus, kuris žinotų, kaip tuo pačiu “nuo.. iki..” būdu sukuriama kompiuterio pelė. [TED video, vienas  iš 10 geriausių mano asmeninėje skalėje, 16min. 23sek.]

Bet.

Jei Tu rastum būdą, kaip pasiekti 1000 000 žmonių dėmesį ir sugebėtum padaryti, kad kiekvienas iš jų sumokėtų Tau vos po 1 eurą – mainais už prekę ar paslaugą, kurią Tu jiems siūlai – Tu galėtum pasistatyti ne tik trobelę, bet visą didžiulį namą (jei tik Tau tokio reikia) vos per gerus 6-12 mėnesių.

Nuo absoliutaus nulio.

Klausimas vertas stabtelėjimo ir pamąstymo:

Kiek kartų šią savaitę Tu jau sumokėjai kažkam po vieną eurą?

Snikersams, čipsams, tikrų vyrų alui (ha ha) ir kitiems “ai čia juk nieko tokio…” dalykėliams, kurie iš tikro niekaip neprisideda prie Tavo ilgalaikio augimo, harmonijos ir gerovės? [3]

Ir galiausiai – dvigubas klausimas, kuris gali stipriai pakeisti Tavo gyvenimo trajektoriją:

Tu nori toliau maitinti tuos žmones, organizacijas bei struktūras,
kurie jau ir taip be proto turtingi?

[Ir kurie savo išteklių perteklių dažnai naudoja abejotinos kokybės tikslams.]

Ar Tu nori išmokti pasiekti tą energijos/dėmesio/finansų ir kitų išteklių perteklių,
kuris jau egzistuoja pasaulyje ir tada perinvestuoti jį pagal savo
dvasią, vertybes, suvokimą ir širdį?

Taip ir maniau.

TIKROVĖ 2.0

“Ateitis jau yra čia. Ji tik netolygiai paskirstyta.”

Wiliam Gibson

Istoriškai, galia valdyti masių energiją bei dėmesį buvo prieinama vos vienetams – likimo arba atsitiktinumo pasirinktiems išrinktiesiems:

• Arba Tu gimei faraonu arba ne;

• Arba Tu pataikei į dvasininkų luomą arba ne;

• Arba Tavo tėvai valdė spaustuvę/fabriką/radiją arba ne;

• Arba Tu buvai vienas iš retų laimingųjų, kuriam priklauso naftos telkinys arba ne;

• Arba Tu buvai iš karto pakankamai turtingas, kad pirktum televizijos laiką ir per jį parduotum, ką tik tai nori arba ne.

Dabar ta galia tapo prieinama praktiškai kiekvienam, kuris nusprendė jos siekti ir ją įgyti:

• Radiją, laikraštį ir televiziją Tu jau turi savo kišenėje (t.y. smartfoną);

• Filmavimo kamerą, fotoaparatą, teksto redaktorių ir mikrofoną - taip pat;

• Jei dar neturi nuosavo fabriko – 3D spausdintuvo formatu – tai turėsi jį jau netrukus;

• Internetu – ir gyvai – pasiekiamas finansų, įrankių, išteklių, mokymo programų bei talento tinklas yra nuolat auganti, džiaugsmo ir galimybių sklidina beprotybė;

• Saulės, vėjo, žemės ir kita atsinaujinanti energija taip pat jau yra čia, o gerų 10-20 metų bėgyje ji pavers naftą paprasčiausiai riebaluota bala.

Ilgą istoriją trumpai – visuotinis energijos, dėmesio, išteklių ir finansų perteklius tikrai egzistuoja ir jis yra prieinamas praktiškai kiekvienam, kuris priėmė tikrą sprendimą.

Kodėl tada to pertekliaus dauguma mūsų nejaučia?

Tik dėl to, kad jis labai netolygiai – arba ne visai ten, kur reikia – paskirstytas.

Netiki?

Tada še dar vieną perlą iš “smagiųjų faktų” skrynelės:

A. Wikipiedia yra 5-as didžiausias pasaulio tinklalapis, kuriam sukurti reikėjo 100 milijonų savanoriško darbo valandų;

(Ir kurio vertė dabar skaičiuojama nuo 1.8 iki 10 milijardų JAV dolerių.)

B. Žmonės vien JAV kasmet praleidžia po 200 milijardų (ne milijonų) valandų prie televizoriaus – taip pat savanoriškai;

C. Tai yra lygu 2000 vikipedijų – ar kitų panašios apimties visuomeninių projektų – per metus. [4]

Vien Amerikoje.

Globaliai?

Niujorko Universiteto profesorius Clay Shirky teigia, kad visame pasaulyje žmonės iš viso turi virš trilijono laisvų valandų per metus, kurias gali įdarbinti, kam tiktai nori.

Ne, aš nesakau, kad visas pasaulis dabar turėtų staiga mesti žiūrėti teliką, žaisti kompiuterinius žaidimus ar valgyti popkornus ir vietoj to privalo sėsti rašyti enciklopedijų – kas aš toks, kad kažkam aiškinčiau? :)

Bet.

Aš turiu nuojautą, kad dalis tų sėdėtojų prie teliko su malonumu veiktų kažką prasmingesnio, įdomesnio ir labiau įkvepiančio, jei tik Tu – ar aš, ar mes kartu – sugebėtum jiems tai pasiūlyti.

Kas, jei vos 1% visos tos energijos, kasmet išleidžiamos vien į TV nuotekų tinklus, pavyktų nukreipti bendro aukštesnio gėrio vardan?

20 “vikipedijų” per metus vien Amerikoje, visame pasaulyje – bent 100.

Daug. Turbūt per daug.. Gerai, tada 0.1%? 0.01? 0.001?..

Kur tą pasaulyje egzistuojančią galią – kūrybinę energiją, finansus ir dėmesį – būtų galima nukreipti ir ką sukurti kartu?

Panašu, kad tai klausimas, kuris sprogdins mano vaizduotę iki laikų pabaigos.

SPRENDIMAS, BAIMĖ IR ATSAKOMYBĖ.

“Valstybės dvasia priklauso nuo dvasios tų grupių, kurios valstybėje yra galingiausios.”

Erich Fromm

“Kaip vyriausybės, mes klupčiojam nuo krizės prie katastrofos, trukčiodami į ateitį be plano, be vilties ir be vizijos.”

Alvin Toffler

Tai kas būtent skiria Tave nuo šios magiškos supergalios, nuo galimybės daryti įtaką pasauliui ne tik savo asmeniniame, bet ir platesniam – bendruomenės, visuomenės ar net pasauliniam – rate?

Vienas žodis:

Sprendimas.

Atsakingas, ilgalaikis, strateginis ir intelektualus.

Tik tiek?

Net tiek. Jei tik tikrai gerai supranti sąvokas.

Nes sprendimas reiškia ne šiaip “vienkartinį pabandymą” – lyg pirktum loterijos bilietą – bet naują, ilgalaikę, gerai apsvarstytą kryptį, stovinčią ant tvirtų pamatų:

• ant vis gilesnio savęs – ir žmogaus apskritai – pažinimo;

• ant vis aiškesnių ir grynesnių ilgalaikių vertybių bei aplink jas orientuotų veiksmų;

• ant suvokimo, kad visi kiti šios planetos gyventojai taip pat esi Tu.

Nes sprendimas be veiksmo neegzistuoja.

Todėl jį privalo lydėti nuolatinės, intelektualios, sutelktos pastangos.

Ir jei tik Tu priimsi tikrą sprendimą, Tu tikrai rasi būdą, kaip pasiekti tos didžiulės, pasaulyje egzistuojančios galios sroves ir įdarbinti bent vieną jų pagal savo dvasią, suvokimą bei širdį.

Anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip.

Tai kas mus visus dažnai stabdo nuo sprendimų, kuriuos mes žinom, kad turėtume padaryti?

Elementaru:

Baimė.

Baimė Nr.1: Didžiulė Galia Blogose Rankose

“Pinigai ir galia negadina žmonių. Jie tik atskleidžia tai, kas Tu esi, kai nebeprivalai būti geras.”

Interneto išmintis

“Bet kas bus, jei aš įgysiu galią – pinigus, politinę valdžią, visuomenės pripažinimą – ir staiga pradėsiu ją naudoti blogam?..”

Galų gale, juk istorija pilna pavyzdžių, kai ši super galia pakliuvo į rankas struktūrų, kurių suvokimo bei vertybių sistema buvo keistai išsigimusi:

• Nuo inkvizicinės katalikų bažnyčios ir žmones masiškai aukojusių actekų kultūros iki Hitlerio, Stalino ir Pol Poto biurokratinių-propagandinių aparatų;

• Nuo masės smulkesnių “vietinės reikšmės” diktatorių, aukštus postus turinčių serijinių žudikų ir korumpuotų politikų iki stambaus kalibro aferistų, sukčių bei šiaip plėšikėlių, prisidengiančių vienos ar kitos struktūros užnugariu bei spragomis.

Tikrai, kaip būtų nemalonu, jei Tu arba aš taptume vienu iš jų ir patys to nepastebėtume..

Bet šis scenarijus yra mažai tikėtinas ir lengvai eliminuojamas, jei tik Tu nusprendi eiti nuolat augančio sąmoningumo keliu:

• Mokykis žvelgti giliai į save ir kitus nieko sau nemeluodamas ir nesakydamas;

• Vis giliau išmanyk savo bei kitų žmonių poreikius ir tenkink juos vis aukštesnėje kokybėje;

• Priimk vis naujus iššūkius, kurie Tau nepatogūs – nuspręsk, kad Tu augsi ir mokysies visą gyvenimą;

• Nuolat grynink ir tikslink savo aukščiausias vertybes bei organizuok vis daugiau savo kasdienės veiklos aplink jas;

• Gilinkis į savo Unikalią Konfigūraciją ir pašaukimą – savo įgimtus polinkius pomėgius bei savybes ir įgytas žinias, įgūdžius, įpročius bei patyrimus;

• Priimk sprendimus remdamasis racionaliu protu, analize, žiniomis ir patirtimi, bet prieš tai visada įsitikink, kad su tuo sutinka Tavo širdis – nes ji tam ir yra, kad išlaikytų Tave balanso, harmonijos ir pilnatvės kelyje;

• Drąsiai ir atvirai dalinkis savo iššūkiais, pamokomis, suvokimais bei patyrimais su kitais ir siek iš buvimo iliuziškai “nepriklausomu” pereiti į vis aukštesnį sąmoningos bendrakūrybos bei bendrapriklausomybės būvį.

Ir Tu jau esi 80% saugus.

O likusius 20% užtikrins tiesiog ilgametė, nuolatinė aukščiau paminėtų dalykų praktika.

Nes joks žmogus negimė “blogas iš prigimties” ir esminė priežastis, atvedanti jį į tą išsigimusį “vėžinį” elgesį, kuriame jis ima masiškai naikinti pats save, yra pakankamai lengvai identifikuojama – tai tiesiog neišmanymas.

Gilus, chroniškas, progresuojantis neišmanymas. Savęs, kitų bei pasaulio nepažinimas. Išminties badas.

Neišmanymas, kurio simptomai visada tie patys – nuspėjami ir pasikartojantys:

• Savo traumų, neužtikrintumo ir nepilnavertiškumo dangstymas, nukreipiant dėmesį nuo savęs į kitų silpnybes ir ieškant “atpirkimo ožių”, kuriuos būtų galima apkaltinti dėl visų nesėkmių;
  (“Va kai prieš juos laimėsim, tada viskas pagaliau bus iki galo gerai!.. Nes čia jie – tie kiti vaikai – dėl visko kalti.”)

• Noras tapti stipresniu ne keliant kitus – ir save kartu – aukštyn, bet smukdant aplinkinius tam, kad pats galėtum iškilti;

• Savo gerovės didinimas kitų sąskaita, pamirštant – arba taip ir nesuvokus iš pat pradžių – kad visi kiti Žemės gyventojai taip pat yra Tu;

• Nerealizuoto vidinio potencialo jausmas, kuris periodiškai prasiveržia į paviršių, kaip pasyvi agresija arba aktyvi prievarta – prieš save ir/arba kitus žmones;

• Vidinė tuštuma (“Juodoji Džiaugsmo Skylė“), kurią sukelia pamatinių savo vertybių ir universalių žmogiškų poreikių bei dvasinių principų ignoravimas ir kuri veda į dvasią naikinančią vergiją Akimirkos Pasitenkinimo Impulsui;
  (Vergija baimei tampa automatiniu šalutiniu efektu – žmogus tampa ne savo dvasios bei širdies tarnu, bet baimės ir Akimirkos Pasitenkinimo Impulso marionete.)

• Noras, kad kažkas kitas pasakytų “kaip reikia daryti, kad būtų teisingai”, kylantis iš to paties gilaus savęs nepažinimo ir poreikio jaustis užtikrintai;

• Keliaklupsčiavimas prieš tuos, kurie hierarchijos piramidėje stovi aukščiau už jį patį; troškimas, kad prieš jį patį pultų ant kelių tie, kurie stovi rangu žemiau;

• Baimė susitikti su pačiu savimi ir iš to kylantis kompulsyvus noras “ištiesinti” tuos, kurių gyvenimo būdas, nuostatos bei vertybės nesutampa su popieriuje – ar galvoje – užrašyta ideologija.

Ir kai tokie paklydę, savęs nesuvokiantys pavieniai individai susijungia į grupes, o tos grupės sugeba perimti super galios įrankius – laikraščius, radiją, televiziją ir t.t. – tada valstybė ar net pasaulis ir patenka į bėdą.

Tai ko Tu bijai labiau:

• Susitikti pats su savimi;

• Ar tiesiog atiduoti realybės valdymo super galią – ir savo laisvę bei atsakomybę – kažkam kitam?

Kažkam, kas, tikėtina, naudos ją ne pačiais geriausiais tikslais.

Baimė Nr.2: Geros Rankos, Kurios Nesiima Veikti.

“Šių dienų problema yra ne blogų žmonių blogi veiksmai, bet neįtikėtina gerų žmonių tyla ir neveiklumas.”

dr. Martin Luther King

“Nekonkuruok. Edukuok savo auditoriją geriau už konkurentus.”

Brian Clark, Copyblogger ir Rainmaker FM įkūrėjas

Čia lygiai taip pat, kaip su balsavimu – jei Tu neini balsuoti, kažkas kitas padaro tai už Tave. Ir tas “kažkas kitas” retai būna numatęs Tau kažką labai ypatingo.

Todėl jei Tu gali rašyti tinklaraštį ar (elektroninę) knygą, jei Tu gali filmuoti video klipus ir kelti juos į Youtube, jei Tu gali įrašinėti audio laidas ir skelbti jas viešai internete, jei Tu gali kurti muzikos kūrinius su drąsinančia, stiprinančia ir žvalinančia žinute, bet to nedarai – Tu atiduodi šią galią delfiams, lietuvos ryto televizijoms ir radiocentrams.

Tokiu atveju Tu neturi jokio pagrindo piktintis, kad “visa žiniasklaida yra vien tik apie purvą, papus, skandalus ir nusikaltimus” –  nes tai Tu pats atidavei savo galiąbūti ta žiniasklaida jiems į rankas.

Balsuoti yra svarbu. Bet daug svarbiau už vienkartinį balsavimą kartą į 4 metus yra kasdienis sąmoningumas, atsakomybė ir darbas vis geriau ir giliau suvokiant save bei kitus ir įdarbinant pasaulyje egzistuojantį perteklių į vis labiau įkvepiančius bendro didesnio gėrio tikslus.

Nes galia pati savaime nėra nei gera, nei bloga. Ji tiesiog egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ką Tu apie ją manai. Kaip elektra.

Arba kaip lazeriai, branduolinės reakcijos ir mikrobangų spinduliuotė – pasirink, kas Tau labiausiai patinka. :)

O rezultatas priklauso tik nuo to kokiu tikslu, su kokia intencija Tu tą galią naudoji:

• Generuoti šilumai ir/arba šviesai;
• Ar žudyti žmones elektros kėdėje?

Atsakomybė.

“Nejudantis objektas liks nejudantis, o judantis objektas liks judantis, jei jų nepaveiks išorinės jėgos”.

Isaac Newton

Esminis suvokimas:

Kol Tu gyvas, Tu tiesiog negali nekurti aplink esančios realybės.

Iš tikro, Tu tai JAU darai:

Tu jau palaikai kažkurią nuolat kintančios realybės kryptį, kažkurią srovę. Savo dėmesiu. Savo emocijomis. Savo mintimis. Savo įsitikinimais. Baimėmis. Norais. Automatinėmis reakcijomis. Veiksmais. Įpročiais. Įgūdžiais. Pinigais.

Tiesiogiai arba netiesiogiai. Sąmoningai arba ne.

Todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą, verta stabtelėti ir paklausti savęs:

Ar tai yra ta realybė, kurią Tu tikrai nori kurti kartu su kitais?

Nes kol Tu neprisiimi atsakomybės už tai, kad bendros realybės kūrimas yra neišvengiamas, tol pasaulis aplink Tave tiesiog “nutinka”. Su visom savo blogybėm – nuo korupcijos, gatvės nusikaltimų ir eilinio viešo skandalo iki genocido ir globalaus karo.

Bet kai Tu suvoki, kad Tavyje egzistuoja ne tik vartotojo, bet ir kūrėjo dvasia – kad vartotojas neišvengiamai yra IR kūrėjas – viskas apsiverčia.

Nes tai, ką Tu vartoji – kokius daiktus, filmus, knygas, maistą, pokalbius, muziką, draugus, pažįstamus, bendradarbius, aplinką, gyvenimo būdą – nulemia tai, kokią bendrą realybę Tu kuri kartu su kitais.

Dar daugiau:

Tu taip pat atiduodi savo energiją bei dėmesį, net jei esi ne už, bet PRIEŠ tam tikras sistemas, struktūras, žmones ar idėjas.

Nes švytuoklė siūbuoja nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės Tu ją pastumsi – iš kairės ar dešinės, iš teigiamos ar neigiamos, pliuso ar minuso.

Todėl yra tiesiog absurdiška piktintis, protestuoti ar kitaip taškyti savo energiją, veiksmus ir emocijas dėl to, kas Tau nepatinka, dėl to, kas “yra negerai” ir dėl to, kas “turėtų būti kitaip” – nes tokiu būdu Tu tiesiog stiprini tą realybės kryptį, kurios Tu nenori. Pats atiduodi savo energiją tam, kas Tau nepatinka.

Neigiamą, bet atiduodi.

“Tai ką tada daryt, kai pasaulyje man kažkas nepatinka? Nieko?”

Tu jau žinai, kad “nieko nedaryt” yra tiesiog neįmanoma – nes kol Tu gyva, Tu neišvengiamai palaikysi vieną ar kitą realybę formuojančios super galios kryptį, kažkurią jos srovę.

Bet ką Tu gali padaryt – tai nustoti maitinti tą realybės srovę, kuri Tau nepatinka ir imti stiprinti tą realybės srovę, kurią Tu, Tavo širdis ir dvasia nori patirti:

A. Sutelk vis daugiau savo dėmesio ne į tai, kas Tau nepatinka, o į rezultatą, kurio Tu norėtum.

Žinok problemą, bet savo dėmesį ir energiją skirk ne problemos maitinimui – savo baime, nerimu, pykčiu ar kitomis emocijomis – o sprendimo paieškoms ir jo vykdymui.

B. Kasdien daryk tai, kas svarbu, įdomu, vertinga ir prasminga Tau pačiam.

Užimk pasaulio dėmesį geresniais, aukštesnės vertės ir kokybės dalykais. Kurk tuos geresnius dalykus. Būk jais.

Ar tai būtų menas, mokslas ar verslas; tinklaraštis ar kino filmas; kūno, proto ar dvasios praktika; ne pelno siekianti organizacija ar vietinis/regioninis/pasaulinis judėjimas.

Nes kai Tu prisiimi šią atsakomybę, pasaulis tampa bendru meno, mokslo ir dvasios kūriniu, kuriame Tu esi vienas iš aktyvių, vis sąmoningesnių ir išmintingesnių globalių bendrakūrėjų, nuolat kreipiančių super galios sroves aukštesnio bendro gėrio vardan.

Tie kūrėjai visada egzistavo ir visada egzistuos, Tau tereikia nuspręsti prisijungti prie jų.

Todėl kurk ir skleisk tai, ką jauti pačioje savo esybės ašyje. Taip toli, giliai ir plačiai, kaip tiktai sugebi. Skleisk tai ant aukščiausių savo vertybių, ant širdies, proto, kūno ir dvasios sparnų.

Mums visiems to labai reikia. Dabar.

Kodėl tai svarbu?

“Institucijos sieks išsaugoti tas problemas, kurioms jos pačios ir yra sprendimas.”

Kevin Kelly

“Geri žmonės blogose sistemose atneša blogus rezultatus.”

Steven R. Covey

Nes didelę dalį šiuolaikinę realybę formuojančios super galios valdo struktūros ir sistemos, kurios visai nėra suinteresuotos ilgalaikiu, harmoningu ir subalansuotu žmonijos bei pasaulio augimu, pilnatve ir gerove.

Nuo organizuotos religijos ir tabako bei alkoholio, iki privačių kalėjimų tinklų ir naftos kompanijų; nuo globalių televizijos, laikraščių bei žurnalų konglomeratų iki surogatinio maisto, ginklų, uždraustų (narkotinių) medžiagų ir farmacijos kartelių.

Tai senos, atgyvenusios, korumpuotos sistemos, kurios buvo sukurtos tam, kad dirgintų masių emocijas – kurios yra ne kas kita kaip elektrocheminės iškrovos žmogaus kūne – meistriškai manipuliuodamos Akimirkos Pasitenkinimo Impulsu bei Baime ir kuo ilgiau išlaikytų tas mases uždarame, pasikartojančiame, žemo sąmoningumo cikle.

Kaip gyvas batareikas.

Tai sistemos, kurių pagrindinis tikslas:

• Turėti kuo daugiau pasėkėjų;
• Išlaikyti tuos pasekėjus kuo ilgesnį laiką;
• Gauti kaip galima daugiau jų energijos;
• Ir kaip galima mažiau duoti atgal. [5]

Toks buvo pamatinis jų DNR kodas ir jos to nepakeis. Jos tiesiog turės griūti. Nusilpti nuo dėmesio/energijos/finansų trūkumo ir tada mirti. Iš tikro, jau dabar jos miršta greičiau, nei bet kada iki šiol.

• Jos gimė susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinkybėms;
• Jos turėjo savo paskirtį bei priežastį; (ir vis dar turi, tik ta paskirtis sparčiai keičiasi)
• Jos buvo naudingos; (vis dar yra, tik jų naudingumo koeficientas neproporcingai mažas ir nuolat krenta toliau)
• Jos turi didžiulę, per ištisus tūkstantmečius akumuliuotą inerciją;
• Joms, kaip ir viskam kitam, lemta išnykti;
• Jos tai žino, to bijo ir nori išlikti gyvos.

Viskas su tuo gerai. Tai tiesiog natūralus, gamtoje ir Visatoje egzistuojantis ciklas.

Ir kuo daugiau žmonių sąmoningai suvoks tai – kuo daugiau mūsų perpras universalius laiko/energijos/finansų bei dėmesio principus, slypinčius  po kiekviena sistema bei struktūra – tuo sklandžiau ir harmoningiau įvyks perėjimas:

• Nuo atgyvenusių, griozdiškų, žemo sąmoningumo stuktūrų;
  (Kurios jau braška per siūles ir spjaudosi veržlėmis bei juodais dūmais.)

• Prie naujų, lanksčių, nuolat kintančių ir vis labiau viena su kita susijusių aukšto sąmoningumo sistemų.

Nuo susiskaidymo, neišmanymo, akimirkos malonumų tenkinimo ir baimės.

Prie nuolat besiplečiančio ir visą apimančio bei persmelkiančio sąmoningumo, susijungimo, vienybės ir – tadaam!.. – meilės. 

:)

Nes pasaulyje egzistuojantis dėmesys yra baigtinis – kad ir koks didžiulis jo perteklius būtų – ir jis veikia susisiekiančių indų principu:

Jei viename inde dėmesio padaugėjo, kitame jo neišvengiamai turės sumažėt.

Todėl kuo daugiau žmonių skirs savo dėmesį vis aukštesnės kokybės bei sąmoningumo veikloms, tuo mažiau galios turės žemos kokybės realybę formuojančios srovės:

• Kuo daugiau žmonių skirs savo dėmesį aukštos kokybės knygoms, straipsniams ir tinklaraščiams – tiek jų kūrybai, tiek vartojimui – tuo mažiau dėmesio atiteks žemos kokybės bulvariniams skaitalams, atvirai besišaipantiems iš žmogaus dvasios;

• Kuo daugiau žmonių skirs savo dėmesį sąmoningumą auginantiems video ir audio įrašams, tuo silpnesni bus mases įpratę valdyti TV kanalai bei radijo stotys;

• Kuo daugiau žmonių, prieš pirkdami – arba kurdami - produktą, mąstys apie to produkto ilgalaikį poveikį aplinkai bei savo giliausias vertybes, tuo mažiau trumpalaikio, beverčio šūdo bus pagaminta ir tuo mažiau šio gražaus pasaulio resursų bus sudeginta veltui.

Kaip ir sąmoningas sapnavimas, tai nėra lengva. Kaip ir sąmoningas sapnavimas, tai yra įmanoma.

PABAIGAI: 3 KLAUSIMAI IR VIENAS PRAŠYMAS.

Berašydamas šį straipsnį, kažkur pakeliui, aš supratau, kad man gal pirmą kartą tokią svarbi, įdomi ir vertinga atrodo diskusija, kuri gali gimti žemiau, šio straipsnio komentaruose.

Man įdomu, ką Tu galvoji. Man įdomu, ką Tu jauti. Kas Tau atrodo “sąmonė”, o kas “nesąmonė”. Kokie klausimai, pastebėjimai, įžvalgos ir galimybės kyla Tavo vaizduotėje.

Todėl žemiau pridedu 3 klausimus, kurie man dabar įdomiausi – jauskis laisva naudoti juos tiesiog kaip dėmesio nukreipimo gaires, o komentaruose rašyk tiesiog tai, kas dabar teka, pulsuoja ir liejasi per Tave.

Tai, kas Tau dabar įdomiausia ir aktualiausia. Tai, kas Tave dabar labiausiai intriguoja. Ir tai, kas kitiems gali turėti daugiausia vertės:

A. Kokia kryptimi Tu labiausiai norėtum įdarbinti tą realybę (trans)formuojančią super galią?

Kokią problemą Tu labiausiai norėtum išspręsti, kad tai atneštų ilgalaikį teigiamą pokytį kuo didesniam kiekiui žmonių? Kokį būtent rezultatą norėtumei gauti? Kaip būtent turėtų atrodyti ta nauja, transformuota realybė idealiu atveju?

B. Kokie super galios pasiekimo ir įdarbinimo būdai Tave domina labiausiai?

“Verslo Mūza“? “Startuolis”? Minios įdarbinimas? (“crowdsourcing”) Tinklaraščio rašymas? Knyga? Ar podcast’as? Video klipai youtube, vimeo ar socialiniuose tinkluose? Kino filmas? Meno projektas? Mokslinis darbas? Minios finansavimas? (“crowdfunding”) Ne pelno organizacija? Kelių skirtingų būdų hibridas? Dar kažkas kitas?

Kokiu būtent būdu Tu norėtum pasiekti tą pasaulyje egzistuojantį dėmesio, pinigų ir energijos perteklių?

C. Kokį pirmą mažiausią žingsnį Tu gali padaryti dabar pat, kad pasaulis aplink Tave imtų keistis norima kryptimi?

Nes – geroji žinia – pirmas mažiausias žingsnis visad yra.