PIRAMIDĖS PRINCIPAS

PIRAMIDĖS PRINCIPAS

Pamenate A.Maslow poreikių piramidę, kurioje nuo pat apačios puikiai parodo žmogaus pradinius poreikius, be kurių negali jis lipti aukščiau. Ir taip pereina per visus. Trumpai priminsiu (Žr. pav.)

Penki poreikių lygmenys, lemiantys žmonių elgseną:

1. fiziologiniai poreikiai: maistas, vanduo, pastogė;

2. saugumo poreikiai: apsauga nuo pavojų, grėsmių ir vargų;

3. socialiniai poreikiai: priklausomybės kokiai nors grupei jausmas, draugystė, parama;

4. poreikis būti gerbiamam ir pripažintam: savivertė, reputacija, statusas, aplinkinių pagarba ir pripažinimas.

5. savęs aktualizavimo (saviraiškos) poreikis: poreikis išreikšti savo galimybes siekiant nuolat tobulėti.

Tai pat yra angliškai dar išsamesnė Maslou piramidė, kuri vaizdžiau pavaizduoja mūsų poreikius.

Cituoju: “Iš Maslou teorijos galima daryti išvadą, kad patenkinę žemesniojo lygmens poreikius, mes atkreipiame savo dėmesį į kito lygmens poreikius, kurie mums įdomūs tol, kol jų nepatenkinsime. Maslou teigia, kad bandydami „išreikšti save“ mes visi pereiname nuo vieno hierarchijos lygmens prie kito. Vis dėlto saviraiškos samprata yra ginčytina, kadangi atlikdami tik nedaug darbų mes galime patenkinti šį poreikį. Judėjimas aukštyn per poreikių hierarchiją bus nebūtinai toks tiesus, kaip spėjo Maslou. Mus gali veikti mūsų nepatenkinti aukšti poreikiai ir tuo pačiu metu mes galime turėti ir žemesniojo lygmens poreikių. Vienas iš Maslou teorijos padarinių yra tas, jog aukštesniojo lygmens poreikiai – pagarbos ir saviraiškos poreikiai – stipriai lemia mūsų elgseną, kadangi jie stiprėja tenkinant kitus poreikius. Žemesniojo lygmens poreikių svarba mažėja juos tenkinant. Taigi, būtina sukurti tokią darbuotojo atlyginimo darbe schemą, kuri padėtų žmogui kilti aukštyn nuo vieno poreikių lygmens prie kito. Praktiškai tai reiškia, kad vadybos vaidmuo yra padėti darbuotojui rasti savo darbo prasmę ir kuo daugiau tobulinti savo galimybes”

VERSLAS. Tai viena iš teorijų, kaip kiti sakė, jau ir pasenusių. .Kaip  gyvename 2010 metais? Aš paliesiu trumpai vieną labai svarbią mūsų gyvenime vietą – verslą. Nesvarbu ar jūs verslininkas, ar darbuotojas, ar valstybinis darbuotojas – verslas yra tai, kas tikrai smarkiai lemia mūsų gyvenimo lygį. Verslininkai sukuria darbo vietas, moka mokesčius, iš tų pinigų mokamos pašalpos, pencijos, biudžetininkų atlyginimai ir tt. Verslas yra tai, kas kelia  mūsų šalį.

VERSLAS DABAR. Tačiau, koks yra tas verslas? Kaip jis vyksta, kokią vietą jame užima darbuotojas, ypač sunkmečio metu. Niekam ne paslaptis, kad per metus bankrutavo šimtai įmonių, kitos patyrė milžiniškus nuostolius ir vos vos laikosi. Trečios įmonės smarkiai padidino pelnus (atrodo sveikintina). Šaunuolė įmonė – gerai dirba, stengiasi, eina į priekį. Tačiau, kas yra įmonė? Vadovai? Pagal piramidės principą taip, tačiau realiai įmonės variklis yra darbuotojai – vadybininkai, projektų vadovai , techniniai darbuotojai ir tt. Tai jie įdeda didžiausią darbą ir gauna rezultatą. Aš remiuosi realiais faktais, kai šiemet viena įmonė, kurios pelnas padidėjo, numažino darbuotojams atlyginimus, nubraukė premijas, o patys vadovai “už nuopelnus” išsimokėjo šimtatūkstantines premijas. Kaip galvojate, kas surado klientus, kas su jais užmezgė glaudų ryšį, kas “padarė” pinigą? Taip - vadybininkas. Šitas, kompanijose vyraujantis  piramidės principas, dar kartą parodo, koks yra mūsų verslas –“ aš esu vadovas aukščiau už visus kitus ir pasiimu viską, o jūs tenkinkite savo pirmą fiziologinių poreikių kartelę”.  

KIEK GYVUOS TOKS VERSLAS. Paprastas klausimas – kodėl vieni gauna trupinius, o kiti daug daug pyrago? Aš žinau, kad kaip ir daugelyje turinčių užsienio kapitalą ir vertybes ne iš Lietuvos kompanijos, elgiasi visai kitaip su darbuotojais, nors ir sunkmetis atėjo. Darbuotojas yra tas, kuris tau uždirbs pinigus, jis yra tas, kuris tau atiduos savo energiją ir žinias, jei jam leisi užkopti laipteliu aukščiau. Man labai patiko kompanijos “Virgin” pavyzdys, kaip Richardas Bransonas, laimėjęs teismą ir gavęs solidžią (milijoninę) kompensaciją, ją išdalino savo darbuotojams. Nesvarbu, po kiek žmonės gavo pinigų, bet jie gavo. Tai parodo labai gerą žestą ir rūpestį viso verslo pamatu – žmogumi.

JEI TURĖTUM VERSLĄ. Jei turėtum verslą, kaip elgtumeisi su darbuotoju? Suprantu, jei įmonė tikrai neturi iš ko mokėti – tikrai negali kelti aukšto atlyginimo. BET, jei verslas sekasi, jei kyla pelnai, ar būtum piramidės viršuje? Mano nuomone tikras verslo vadovas yra tas, kuris sveikinasi su visais darbuotojais, gerbia juos, žino jų vardus ir svarbiausia nesijaučia Dievu. Jei ir jaučiasi – tegu to neparodo. Tiesa, kad nėra nepakeičiamų darbuotojų – gali rasti vienas už kitą geresnį, tačiau dar kartą būkime žmogiški.