Kolektyvinė sąmonė - keiskime Lietuvą kartu

Vis negaliu atsikratyti Prancūžų pavyzdžio. Jei tik pradeda valdžia ar darbdavys juos "smaugti" - tuoj  streikuoja, kovoja už savo teises. Jie nemėgsta, kai ant jų drebia..(o kas mėgsta).  Stiprios profsąjungos vienija žmones Žmonės eina į gatves ir policija jų bijo, o ne atvirkščiai. Žmonės supranta, kad jie jėga, o valdžia tik priemonė valdyti šalį (juk valdžios žmonių  tiek nedaug);  Žiūrint istoriškai  toks masinis žmonių susivienijimas prasidėjo, kai eiliniai žmonės pasipiktinę turtuolių (aukštuomenės) išpuikimu ir nesiskaitymu, juo nuvertė pačiomis baisiausiomis priemonėmis - giljotiną matė ne vienas kaklas.

Lietuvoje;

Kraujo i lieti ir langų daužyti  nereikia. Reikia dialogo tarp eilinių piliečių Lietuvoje ir valdžios pareigūnų. Tačiau realaus dialogo nėra. (o gal klystu). Jei ir kalbama apie problemas, tai labai abstrakčiai, bandant išsisukinėti, o realių veiksmų nėra. Žmonėms reikia atvirumo.

Juk ne tik politikai keičia aplinką. Keičia aplinką Lietuvoje gyvenantys žmonės. Tik tie žmonės labai pasimetę. Nebežino, ką toliau daryti, kai monopolininkai karaliauja, kai bazinis pragyvenimo vidurkis didėja (brangsta maistas, šildymas ir tt); Reikia nebeleisti lupikauti.

Bus geriau;

Kai pritrauksime iš užsienio investicijas, kai neatiduosime savo pinigų užsienio šalims (pvz. už šildymo paslaugas pinigai keliauja už dujas į Rusiją ir tt); Reikia investuoti į ekologišką, ekonomišką šildymą (saulės baterijos, geoterminis šildymas, vėjo energija);