Ar gali žmogus skraidyti?

Ar gali žmogus skraidyti?

Klausimas: ar yra daugiau, nei matome ir manome? Ar žmogus gali daugiau, nei dabar?

Atrodo šokiruojanti mintis - "žmogus gali pats skraidyti". Turbūt pirma mintis kyla -nesamonė, nusišneki..

Jau nuo senų senovės (kaip mes ją įsivaizduojame), buvo bandyta daug kartų savarankiškai skristi. Turbūt puikiai pamenate Ikaro istoriją, kai jis pasidarė vaškinius sparnus ir skrendant jie ištirpo. Skraiduolis  užsimušė. Nesėkminga pabaiga. Kiti bandė skraidyti šokdami nuo namo stogo ar stačios olos-> dažniausiai irgi nesėkmingi bandymai.

Vėliau buvo išrasti visokie priedai prie žmogaus kūno - sparnai, parašiutai ir kitos sklandymo priemonės. Jos leidžia žmogui pajusti tą tikrąjį laisvės ir atsiplėšimo nuo žemės pojūtį. Laisvo kritimo būsena, kurios metu tu krenti, sklandai kaip paukštis ir žinai, kad galėsi saugiai nusileisti.

Kai kurie žmonės, kai tik būna geras oras, tuojau pat susideda parašiutus ir važiuoja nušokti kartelį. Ko jie ten taip veržiasi, kodėl tiek daug žmonių šokinėja parašiutu? Daugelis  atsako paprastai, - "ta akistata su mirtimi juos labai jaudina, suteikia adrenalino, naujo gyvenimo pojūtį".

O ką jei pasakyčiau, kad žmogus gali skraidyti be parašiuto, be lėktuvo, be kosminio laivo - tiesiog sklandyti kaip paukštis. O paukštis skraido labai lengvai, atrodo nesunkiai, labai koordinuoti judesiai, didelis greitis. Įsivaizduokite, kad žmogus tai gali padaryti. Ir vėl sakote, "dabar tai visiškai nusišneki". "Lietuvos ryto" laikraštyje pirmame puslpayje antraštė: "Sensacija: žmogus -paukštis". Po dešimties metų užrašas tame pačiame laikraštyje "Žmogus skirsdamas į darbą susidūrė su kitu žmogumi". Prie ko lenkiu atrodo kalbėdamas apie absurdiškus dalykus.

Trumpai aptarkime, kas yra įmanoma, o kas ne.

Dabar žmogus skraidyti negali, nes jį veikia žemės trauka. Jei žmogus  krenta nuo medžio, tai jis butinai nukris, nebent užklius už šakos. Beje tokį įvykį turėjau vaikystėje. Valgiau skanias trešnes medyje ir tik šakelė "trakst". Krentu jau po akimirkos žemyn galva. Nuo sunkių pasėkmių išgelbėjo apąčioje esantis medžio įsišakojimas. Tada supratau, kad žmogus krenta ir jį veikia žemės trauka.

Sako, kad yra žmonių dabar žemėje, kurie skraido kaip paukščiai (čia aš taip pavadinau). Tiesa ar ne? Kodėl aš jų nemačiau skraidant pavyzdžiui savaitgalį Gedimino prospektu, susikibus už rankų? Kai kas sako, kad tokų žmonių yra, tačiau kodėl (jei jie yra), nenori išmokyti visuomenės to daryti? Gal jie bijo mūsų reakcijos? Bet negi jūs nustebtumėte, pamatę tokį vaizdelį?

Sako, kad yra tokių vaikų ir suaugusių, kurie sugeba eiti kiaurai sienas, sugeba uždėję ant knygos ranką, nuskaityti visą informaciją (manau nebereikėtų eiti į atminties lavinimo kursus), sugeba vien žvilgsniu sulenkti metalo gabalą. Ir vėl atrodo nerealu. Turbūt pagalvote, gal koks vienuolis iš Tibeto ir sugeba atlilaikyti ant smailaus iečio įsirėmęs pilvu, bet tik ne eiti kiaurai sieną.

Sako, kad mūsų smegenys ir jos mintys turi neribotų galių. Vieni tvirtina, kad sugebame išnaudoti 4 %, kiti teikia, kad "net" 10 % savo smegenų pajėgumo. Įsivaizduokite, kaip jūsų automobilis važiuotų, jei jo galias padidintumėte bent dešimt kartų. O jei smegenis išnaudotume efektyviau? Kas atsitiktų, jei vos kelis procentus padidintume produktyvumą smegenų. Neaišku. Gal pradėtume skraidyti, o gal telepatija tebūtų elementari kalba?