Sėkmė - tai tavo požiūrio į gyvenimą vaisius.
Aristotelis
Aristotelis
Metai: 384 pr. Kr. - 382 pr. Kr.
Tautybė: Graikas
Amžius: 0 - Prieš Kristų
Profesija: Astronomas, Filosofas, Fizikas, Matematikas
Tautybė: Graikas
Amžius: 0 - Prieš Kristų
Profesija: Astronomas, Filosofas, Fizikas, Matematikas
Aristotelis (gr. Αριστοτέλης = Aristotelēs) – garsus graikų filosofas, Platono mokinys. Arsitotelis laikomas daugelio mokslų pradininku. Jis rašė įvairiomis temomis, kurios apėmė fiziką, metafiziką, poeziją, teatrą, muziką, logiką, retoriką, politiką, etiką, biologiją, ir zoologiją.
Aristotelis gimė 384 m. preš Kr. Stageiroje (dabartinė Graikijos, Makedonijos provincija) rūmų gydytojo Nikomacho šeimoje. Aristotelis buvo auklėjimas kaip aristokratijos narys. Sulaukęs aštuoniolikos atvyko į Atėnus, į Platono akademiją, kurioje išbuvo dvidešimt metų ir neišvyko iki pat Platono mirties 347 m. pr.Kr..
Vėliau kartu su Theophrastus išvyko į Mažosios Azijos Ąsojos miestą, netoli Lesbo salos. Ten tyrinėjo botaniką ir salos zoologiją. Buvo globojamas valdovo Hermėjo Atarniečio ir vedė jo dukrą (dukterėčią) Pythias. Manoma, kad būtent ten ir susiformavo daugelis Aristotelio pažiūrų ir mintys apie bendrus negyvosios gamtos dėsningumus, kurie vėliau buvo aprašyti jo fizikos veikaluose.
Pakviestas Pilybo Makedoniečio II tapo 343 m. pr. Kr. tapo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Vėliau buvo suteikta garbė vadovauti karališkai Makedonijos Akademijai, kurioje savo mokymus dėstė ne tik Aleksandrui Didžiajam, bet ir dviems kitiems karaliams. Claudius Ptolemaeus (Ptolemy) ir Cassander.
Aristotelio veiklą nutraukė antimakedoniškas sukilimas Atėnuose, įvykęs po Aleksandro Makedoniečio mirties. Filosofas buvo priverstas bėgti - Eubojos salą, kur po poros mėnesių mirė, eidamas 63 - iuosius metus.
Išlikę darbai apima beveik visas mokslo šakas. Astronomijos klausimai nagrinėjami veikaluose „Apie dangų“ ir „Meteorologija“. Aristotelio geocentrinė pasaulio sistema visas to meto žinias apie dangaus reiškinius ir šviesulių judėjimą sujungė į grakščią teoriją. Tačiau kai kurie jos teiginiai buvo žingsnis atgal, palyginti su Demokrito ir pitagoriečių kosmologija. Gaila, kad Aristotelio originalių darbų išliko tik trečdalis.
Filosofija
Aristotelis taip pat laikomas bene pirmuoju filosofu, kuris bandė nuodugniau aptarti filosofijos struktūrą. Atskyręs nuo jos logiką, kaip parengiamąją discipliną, pačioje filosofijoje jis įžvelgė dvi svarbiausias sritis: teorinę filosofiją, tyrinėjančią būties principus, ir praktinę filosofiją, tyrinėjančią žmogaus veiklos principus. Pagrindinėmis teorinės filosofijos dalimis laikė fiziką, matematiką - pirmąją filosofiją. Pasak Aristotelio, jos skiriasi visų pirma abstraktumo laipsniu – pirmoji filosofija, nagrinėjanti visuotines būties savybes, yra abstrakčiausia.
Svarbiausiomis praktinės filosofijos dalimis Aristotelis laikė etiką ir politiką. Jis skyrė dar ir trečiąją, vadinamąją poetinę filosofiją, tyrinėjančią kūrybos principus ir apimančią poetiką bei retoriką, bet šis terminas filosofijoje neprigijo, gal todėl, kad Aristotelio darbų apie kūrybą beveik neišliko.
Apie idėjas Aristotelis rašė, kad jos traktuojamos kaip savarankiškos, nuo juslinio pasaulio daiktų nepriklausomos esybės, yra bevertės daiktų pažinimui būtent todėl, kad jos atskirtos nuo daiktų. Jo nuomone, Platonas atskyręs idėjas nuo daiktų negali paaiškinti, koks yra jų tikrasis santykis. Aristotelis taip pat teigė, kad realiai egzistuoja tik individualūs daiktai, nes vien jie egzistuoja patys savaime – jiems nereikia kokios nors pagrindo.
Aiškindamas būties sampratas išskyrė keturis pradus.
1. Materiją – būtį, dar neįgavusią apibrėžto pavidalo;
2. Forma – daikto esmę, kurią nusako bendra daikto sąvoka;
3. Judėjimo priežastį;
4. Tikslą, kuriuo siekiant judama.
Antai statomo namo materija yra akmuo ar medis, forma – mano esmė ar sąvoka; judėjimo (arba veikiančioji) priežastis – architekto ir statybininko veikla, o tikslas – namo paskirtis. O svarbiausiu pradu yra tikslas, kurį galima suvesti į formą, jei ją suprasime kaip tikslingai veikiančią jėgą.
Graikų filosofo nuomone, visi pasaulyje vykstantys procesai yra tikslingi. Antai augalai ir gyvūnai augdami siekia įgyti tam tikrą formą, t.y. tai rūšiai būdingas savybes. Tikslingumas būdingas ir negyvosios gamtos reiškiniams.
Politika
Aristotelis pateisino monarchija tik tuo atveju, jeigu karaliaus ir jo šeimos narių dorybė buvo didesnė, negu likusių gyventojų. Valstybė, pasak Aristotelio, atsiranda natūraliai ir yra bendrabūvio forma. Ji išsivystė iš kitų bendrabūvio formų, tai yra iš šeimos ir gyvenvietės. Aristotelis valstybę laiko tobulesne, negu kitas bendrabūvio formas. Žmogų nuo pat pradžių laikė politiniu gyvūnų.
Vertingos nuorodos
https://web.aktv.lt/~namaig/pages/astronomai/aristotelis.htm
https://www.fizika.lm.lt/content/view/719/72/
https://www.kabutes.lt/autorius/_aristotelis/155 (citatos)
Literatūra
Evaldas Nekrašas, Filosofijos įvadas. 2006 m.
Hafneris Germanas, Žymūs antikos žmonės. Vilnius, 1987, p. 61-62
Vėliau kartu su Theophrastus išvyko į Mažosios Azijos Ąsojos miestą, netoli Lesbo salos. Ten tyrinėjo botaniką ir salos zoologiją. Buvo globojamas valdovo Hermėjo Atarniečio ir vedė jo dukrą (dukterėčią) Pythias. Manoma, kad būtent ten ir susiformavo daugelis Aristotelio pažiūrų ir mintys apie bendrus negyvosios gamtos dėsningumus, kurie vėliau buvo aprašyti jo fizikos veikaluose.
Pakviestas Pilybo Makedoniečio II tapo 343 m. pr. Kr. tapo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Vėliau buvo suteikta garbė vadovauti karališkai Makedonijos Akademijai, kurioje savo mokymus dėstė ne tik Aleksandrui Didžiajam, bet ir dviems kitiems karaliams. Claudius Ptolemaeus (Ptolemy) ir Cassander.
Aristotelio veiklą nutraukė antimakedoniškas sukilimas Atėnuose, įvykęs po Aleksandro Makedoniečio mirties. Filosofas buvo priverstas bėgti - Eubojos salą, kur po poros mėnesių mirė, eidamas 63 - iuosius metus.
Išlikę darbai apima beveik visas mokslo šakas. Astronomijos klausimai nagrinėjami veikaluose „Apie dangų“ ir „Meteorologija“. Aristotelio geocentrinė pasaulio sistema visas to meto žinias apie dangaus reiškinius ir šviesulių judėjimą sujungė į grakščią teoriją. Tačiau kai kurie jos teiginiai buvo žingsnis atgal, palyginti su Demokrito ir pitagoriečių kosmologija. Gaila, kad Aristotelio originalių darbų išliko tik trečdalis.
Filosofija
Aristotelis taip pat laikomas bene pirmuoju filosofu, kuris bandė nuodugniau aptarti filosofijos struktūrą. Atskyręs nuo jos logiką, kaip parengiamąją discipliną, pačioje filosofijoje jis įžvelgė dvi svarbiausias sritis: teorinę filosofiją, tyrinėjančią būties principus, ir praktinę filosofiją, tyrinėjančią žmogaus veiklos principus. Pagrindinėmis teorinės filosofijos dalimis laikė fiziką, matematiką - pirmąją filosofiją. Pasak Aristotelio, jos skiriasi visų pirma abstraktumo laipsniu – pirmoji filosofija, nagrinėjanti visuotines būties savybes, yra abstrakčiausia.Svarbiausiomis praktinės filosofijos dalimis Aristotelis laikė etiką ir politiką. Jis skyrė dar ir trečiąją, vadinamąją poetinę filosofiją, tyrinėjančią kūrybos principus ir apimančią poetiką bei retoriką, bet šis terminas filosofijoje neprigijo, gal todėl, kad Aristotelio darbų apie kūrybą beveik neišliko.
Apie idėjas Aristotelis rašė, kad jos traktuojamos kaip savarankiškos, nuo juslinio pasaulio daiktų nepriklausomos esybės, yra bevertės daiktų pažinimui būtent todėl, kad jos atskirtos nuo daiktų. Jo nuomone, Platonas atskyręs idėjas nuo daiktų negali paaiškinti, koks yra jų tikrasis santykis. Aristotelis taip pat teigė, kad realiai egzistuoja tik individualūs daiktai, nes vien jie egzistuoja patys savaime – jiems nereikia kokios nors pagrindo.
Aiškindamas būties sampratas išskyrė keturis pradus.
1. Materiją – būtį, dar neįgavusią apibrėžto pavidalo;
2. Forma – daikto esmę, kurią nusako bendra daikto sąvoka;
3. Judėjimo priežastį;
4. Tikslą, kuriuo siekiant judama.
Antai statomo namo materija yra akmuo ar medis, forma – mano esmė ar sąvoka; judėjimo (arba veikiančioji) priežastis – architekto ir statybininko veikla, o tikslas – namo paskirtis. O svarbiausiu pradu yra tikslas, kurį galima suvesti į formą, jei ją suprasime kaip tikslingai veikiančią jėgą.
Graikų filosofo nuomone, visi pasaulyje vykstantys procesai yra tikslingi. Antai augalai ir gyvūnai augdami siekia įgyti tam tikrą formą, t.y. tai rūšiai būdingas savybes. Tikslingumas būdingas ir negyvosios gamtos reiškiniams.
Politika
Aristotelis pateisino monarchija tik tuo atveju, jeigu karaliaus ir jo šeimos narių dorybė buvo didesnė, negu likusių gyventojų. Valstybė, pasak Aristotelio, atsiranda natūraliai ir yra bendrabūvio forma. Ji išsivystė iš kitų bendrabūvio formų, tai yra iš šeimos ir gyvenvietės. Aristotelis valstybę laiko tobulesne, negu kitas bendrabūvio formas. Žmogų nuo pat pradžių laikė politiniu gyvūnų.
Vertingos nuorodos
https://web.aktv.lt/~namaig/pages/astronomai/aristotelis.htm
https://www.fizika.lm.lt/content/view/719/72/
https://www.kabutes.lt/autorius/_aristotelis/155 (citatos)
Literatūra
Evaldas Nekrašas, Filosofijos įvadas. 2006 m.
Hafneris Germanas, Žymūs antikos žmonės. Vilnius, 1987, p. 61-62
Informacija paimta iš https://www.biografas.lt/biografija/100-aristotelis
