Sėkmė - tai tavo požiūrio į gyvenimą vaisius.
Laimės paieškos
2009-12-05 parašė Rita 12 klasė
Sveiki,
Žinot, pastaruoju metu visur tik ir girdžiu sėkmė, sėkmingi žmonės, tikslai ir pan. Tad nusprendžiau vieną dieną, t.y. čia ir dabar, išsiaiškinti, kas visgi iš tikrųjų yra tas daiktas yra laimė? O tiksliau, kas yra tas laimingas gyvenimas, ir kaip jo pasiekti, kad iš tikrųjų džiaugtumeis savo buvimu žemėje:)
Vieni žmonės laimę apibūdina kaip kaip tikslų pasiekimą.
Visai neblogas apibūdinimas, tiesa? Aš ir pati nuoširdžiai tuo tikėjau, jog kai pasieksiu savo tikslų, tai tada jau tikrai būsiu laiminga. Ir aišku, norisi būti laiminga kuo greičiau, tai ir pradedi visomis pastangomis kiek tik gali plėšytis, kad tik prie jo priartėčiau ir visais būdais jo siekti. Ir prasideda lenktynės prieš save: kaip čia kuo greičiau visko pasiekti, koncentruodamasi tik į tą tikslą, tik į rezultatą. Ir nuolat kartoji: vat kai pasieksiu, vat tada jau būsiu laiminga. tačiau.. kyla klausimas-
Kas iš to? Na baigiam mokyklą, kažko pasiekiam, tarkim, stovim savo naujame bute, ir manom kad „va dabar tai bus“, bet.. po kurio laiko tas jausmas išblėsta. Ir vėl kažkoks keistas nepasitenkinimo jausmas- juk tiek dirbom, tiek siekėm , čia turėjo būti laimė! Bet jos nėra, tik trumpalaikis pasitenkinimas… Tada pradedam sprintą link kito tikslo… Plėšomės, stengiamės iš paskutiniųjų.. o galų gale – vėl tas pats..
Vieną dieną savęs ėmiau ir paklausiau: Ar verta gyvenime tiek laiko plėšytis ir stengtis dėl trumpalaikio malonumo, kuris užplūsta pasiekus tikslą? Kas iš to? Taip, tai didžiulė sėkmė, sutinku, bet ar tai tikrai yra gyvenimo laimė?
Laimė ir sėkmė – ne tas pats. Tad nusprendžiau, jog laimė slypi kažkur kitur.
Vėlgi klausiu savęs: tai gal tada iš vis nieko nesiekti? Bet juk tai daug blogiau! Iššvaistyti savo gyvenimą veltui..
Tad o kurgi slypi ta tikroji laimė? Mašinoje? Ne.. Name? Nemanau.. Piniguose?
Aš suprantu, kad tai yra gerai, kad nieko bloga turėti finansinę laisvę. Bet ar čia pati gyvenimo ir būties prasmė?
Ir tada po ieškojimų aš supratau kur gi ta laimė yra.
Aš manau, kad prasmės ieškoti nereikia. Ji yra visai netoli, ji čia, aplink mus.
Kiekvienoje, eilinėje, paprastoje dienoje.
Štai kur glūdi laimė ir visa pasaulio prasmė.
Viskas labai paprasta.
Tai, ką mes darome kiekvieną dieną, ir yra patys prasmingiausi gyvenimo dalykai. Kas rytą keltis, kažkam padovanoti šypseną, šokti, mylėti, daryti tai, kuo tiki, ir tai, kas tavo manymu, yra prasminga. Nuolat ieškoti. Prarasti ir atrasti. Štai kur prasideda tikras gyvenimas.
Taip, siekti yra tikrai puiku. Bet svarbiausia yra pats PROCESAS, o ne rezultatas. Vienintelis kelias į tikrą gyvenimo pilnatvę – tai viską, ką darai gyvenime, daryti mėgaujantis pačiu procesu, o ne siekiant rezultatų. 100 trumpalaikių pasitenkinimų neprilygsta tam vienam laimės jausmui, kai darai tau patinkantį darbą, kai į jį įdedi visą save, atsiduodi jam visa širdimi! Svarbiausia – atrasti. Paklausti savęs, ko gi iš tikrųjų nori, kuo iš tikrųjų tiki, nepaisant jokios aplinkos ir kitų žmonių…. Kas ieško, tas randa J Kai jauti malonume ne rezultate, o pačiame procese, atsiranda toks nepaprastas laimės jausmas, kuris nepriklauso nuo aplinkybių, nepriklauso nuo to ar pasieki tai, ar ne, bet vis kyla iš kažkur giliau, iš pačio žmogaus, ir nėra toks paveikiamas, kaip paprasti pasitekinimai.
Beje, pabaigai.. Vienas labai protingas žmogus pasakė - „Svarbiausia ne tai, kiek pasieksi, o kuo tapsi, to siekdamas“.
Ir aš juo tikiu. Pati išbandžiau tai, dėl to ir tikiu. O jūs ar tikite?:)
