Sėkmė - tai tavo požiūrio į gyvenimą vaisius.


Warren Buffet

02/05/2013 10:05

 

Warren Buffet

Warren Buffet

 

Warren Buffet gimė 1930 metais rugpjūčio 30 dieną Omahos didžiausiame mieste Nebraskoje politiko ir biržos prekeivio Govardo Buffet‘o šeimoje. Vaikas augo tipiniu vunderkindu: anskti išmoko skaityti, artėjant 1 klasei jis jau žinojo matematikos pagrindus. Nuo mažų dienų jis stebino tėvus sugebėjimu dauginti daugybę skaitmenų turinčius skaičius. Jo pirma spekuliatyvi patirtis buvo 1936 metais. Jis nupirko pakuotę Coca-Colos už 25 centus, o pardavė kiekvieną iš šešių butelių po 5 centus, ir gavo 30 centų, pasipelnydamas 5 centais. Būtent toks buvo pirmas didžiojo investuotojo pelnas.

Pirmieji žingsniai

Savo pirmuosius žingsnius fondų rinkoje jaunas Buffet pradėjo daryti kai jam buvo 11 metų. Savo tėvo dėka ji turėjo prieigą prie biržos informacijos ir nusprendė ja pasinaudoti. Nupirko dvi Cities Service akcijas – po 38 dolerius už akciją. Greit jos nuvertėjo iki 27 dolerių. Jaunas prekeivis pradėjo nervintis, bet nepardavė. Jis sulaukė augimo ir pardavė už 40 dolerių kiekvieną. Tai buvo klaida: per kelias dienas kaina išaugo iki 200 dolerių. Būtent tada, kaip jis pats teigia, jis ir išmoko kantrybės, kad reikia laukti savo momento, tapo ilgalaikių investicijų šalininkų.

13 metų amžiaus Warren Buffet tapo sėkmingiausiu savo mieste laikraščių nešiotoju. Sukūręs savo strategiją, jis optimizavo maršrutą ir sugebėdavo apeiti daugiau adresų per dieną, ir užsidirbti daugiau pinigų. Galų gale jo mėnesio uždarbis susilygino su pašto skyriaus direktoriaus uždarbiu, o po to ir padvigubėjo. Jau po metų jis buvo sukaupęs beveik 1500 dolerių, kuriuos jis greit investavo nupirkęs žemės sklypą ir išnuomavęs jį ūkininkams.

Vėliau užsiiminėjo lošimo verslu. Pigiai pirkdamas sugedusius žaidimo automatus Warrenas juos taisydavo ir įrengdavo lankomiausiose vietose – parduotuvėse, kirpyklose… Jis sąžiningai dalindavosi pelnu su patalpų šeimininkais ir jo kišenė kas mėnesį pasipildydavo 600 dolerių.

Kai atėjo metas gauti aukštąjį išsilavinimą, Buffetas įstojo į Pensilvanijos universitetą. Tačiau mokslai greit pasidarė nuobodūs. Jaunuolis žinojo apie verslą daugiau negu teoretikai-profesoriai. Po metų jis metė mokslus ir grįžo į Nebraską, į laikraščių verslą, kur dirbo pristatymų skyriaus viršininku, o vėliau ir įmonės bendraturčiu. Verslas ėjo gerai ir verslininkas vėl pradėjo žiūrėti į fondų rinką. Be to, Buffet turėjo savas lėšas ir pradėjo naudotis tėvo kapitalu, kuris pradėjo sparčiai augti. Lygiagrečiai su savo veikla verslininkas baigė mokslus Nebraskoje.

Investuotojo mokykla

Po universiteto baigimo Warren nusprendė tęsti studijas. 1950 metais bandė įstoti į Harvardą, bet prašymą atmetė dėl amžiaus. Tada jis nusprendė įstoti į Kolambijos universitetą Vashingtone, kur paskaitas destė Bendžamin Grem, investicinio verslo ryklys. Jis tapo sėkmingu biržos prekeivių 1920-ais metais supirkinėdamas neįvertintas akcijas, kurios nieko nedomino, bet po Gremo pirkimo jos pradėdavo augti.

Grem mokė studentus kruopščiai analizuoti įmonių finansinę ataskaitą, nekreipiant dėmesio į jos veiklą. Jis tvirtino, kad reikia investuoti ne į tas kompanijas, kurios yra populiarios biržoje šiandien, o į tas kompanijas, kurių akcijos pardavinėjamos pigiau negu reali vertė.

Išklausęs visą kursą jaunas Buffet nusprendė, kad reikia veikti priešingai: „Kam man tos ataskaitos, jei aš žinau, kad mano aktyvai kainuoja daugiau negu pardavinėjami?“ Reikia pirkti ne akcijas, o verslą“. Remdamasis šiuo principu Warrenas sugebėjo užsidirbti kur kas daugiau negu visas Gremo fondas.

Nors Buffetas ir buvo vienintelis, kas gavo aukščiausią Gremo įvertinimą, jų požiūriai buvo visiškai skirtingi. Warrenas pastoviai ginčijosi su Gremu paskaitų metu. Tačiau baigęs mokslus, nenorėdamas atsisveikinti su dėstytoju, Buffet paprašė nemokamai dirbti pas Gremą, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Grįžęs namo Warrenas vedė, pradėjo destyti vietiniam universitete ir po kurio laiko sulaukė Gremo skambučio – pasiūlymo dirbti pas jį. Per 6 darbo metus Warren sukaupė 140.000 dolerių ir nusprendė pradėti savo verslą.

Buffet suprato, kad jis yra gerai pasiruošęs ir 1957 metais gimtoje Omahoje įkūrė savo pirmą investicinę bendrovę “Buffet Associates”. Jis sugebėjo įtikinti keletą investuotojų ir surinko įmonės įstatinį kapitalą, kuris buvo 105.000 dolerių. Po pusmečio jis išaugo trigubai.

Warren Buffet investavo pinigus tik į tas kompanijas, kurios buvo gerai valdomos. Jis tyrinėjo ne tik finansines ataskaitas, kaip tai darė mokytojas Grem, bet ir jų korporatyvinę struktūrą ir aukštesnių menedžerių biografijas. Buffet nesidomėjo trumpalaikėmis investicijomis, kaip tai darė Džordžas Sorosas. „Mūsų mėgstamiausias metas pardavinėti akcijas – niekada“ – neretai sako didysis investuotojas. Per 5 kompanijos gyvavimo metus įmonės valdomos akcijos išaugo 251%, tuo tarpu indeksas „Dow-Jones“ buvo tik 74%. Dar po 5 metų akcijos kainavo 1156% daugiau, o „Dow-Jones“ tik 122%.

1969 metais “Buffet Associates” vertė sudarė 102 milijonus dolerių. Buffetas staiga pardavė visus aktyvus, ir nusipirko nedidelę tekstilinę kompaniją “The Bershire Hathaway” (BH), kuri tuo laiku buvo gilioje krizėje. Jo aktyvai buvo pardavinėjami po 8 dolerius už vienetą, kai jų grynoji vertė leisdavo pardavinėti ir po 20 dolerių. Įvertinti tai sugebėjo tik Buffet, kuris per 3 metus nusipirko pusę BH. Jis nepradėjo plėtoti tekstilės gamybą, o visas pajamas investuodavo į vertybinius popierius. Kaip tik tuo laiku amerikiečių draudimo bendrovės gavo didžiules mokesčių lengvatas. Greitai suprasdamas šio verslo ateities perspektyvas Buffet po mažu įsigijo penkias didžiausias Amerikos draudimo bendroves ir neprašovė. Rezultatas: kai jam sukako 40 metų, jo turtas siekė 28 milijardus dolerių.

Vadovaudamasis savo principu, po mažu jis įsigydavo stambius akcijų paketus („gerų kompanijų”). Žurnalo Business Week duomenimis, Coca-Cola akcijų vertė, kurias nupirko Buffet už 1,3 mlrd dolerių dabar yra 13,4 mlrd dolerių, Gillette paketas pabrango nuo 600 mln iki 4,6 mlrd dolerių, o investuotos į The Washington Post 11 mln dolerių virto 1 mlrd.

Milijarderius su sena Honda

Kaip bebūtų keista, gyvena Buffet sename name gimtoje Omahoje, o važinėjo sena Honda, kuria įsigijo už 700 dolerių prieš 10 metų. Ir atrodo jis ne kaip milijarderius: batai ir kostiumai iš paprastų vidutinės klasės parduotuvių arba išpardavimų. Vienintelis dalykas kuris jį daro panašų į kitus milijarderius – meilė golfo žaidimui ir aistra brangiems sportiniams lėktuvams. Po jo mirties 99% jo turto atiteks ne jo vaikams, o labdaros fondams.

Warren Buffet daug juokauja, pagarsėjęs garsiomis kalbomis. Ko verta viena jo frazė, kai jis kritikavo žmones po vieno sandorio: „Jei jūs visi čia tokie protingi, tai kodėl aš toks turtingas?“ Jo frazės apie kokias nors kompanijas, o kartais net ir apie sritis gali sukelti daug panikos biržoje, bet gali ir padidinti akcijų vertę. Dažnai užtenka tiesiog nupirkti akcijų – žiniasklaidoje pasirodo informacija, kad akcijas nupirko pats Warren Buffet ir kainos pradeda augti.

Dažniausiai Buffet investuoja tik į tas kompanijas, kurių produkcija jis pats naudojasi. Savo “portfelyje” jis turi Coca-Cola, Gillette, The Washington Post, American Express, McDonald‘s, Walt Disney. Buffet pradeda savo dieną išgerdamas stiklinę Coca-Cola, skutasi Gillette, pusryčių metu skaito The Washington Post, atsiskaito American Express kortele. Jo mėgstamiausias multiplikacinis filmas – disnėjaus „Ančių istorijos“ (Duck Tales). Jų pagrindinis herojus – milijonierius Skrudžas Makdakas, mėgo sakyti:„Sutaupytas dolerius – uždirbtas dolerius“.

Keista, bet Buffet neturi jokių aukštų technologijų kompanijų akcijų paketų: „aš nenaudoju jų produkcijos, aš net neturiu kompiuterio“. Kai kuriais duomenimis jis neturi net ir kalkuliatoriaus. Viską daro mintinai.

Prieš keletą metų visi nesuprasdavo, kodėl jis neinvestuoja į šiuolaikines technologijas. Dauguma investorių skaičiavo pelnus ir tyčiojosi iš milijardieriaus, nieko nesuprantančio naujoje ekonomikoje. Buffet ramiai reagavo į tai ir sakydavo menedžiariams: „Viskas gerai, darykite savo reikalus“. Po kurio laiko atėjo metas pasidžiaugti ir jam. Biržos indeksas NASDAQ, esminis aukštųjų technologijų plėtros rodiklis pradėjo sparčiai kristi. Investuotojai patyrė didžiulį nuostolį, o Buffet, žiūrėdamas į savo imonės vertės augimą sakė: „Jūs buvote perspėti“.

Žmogus – prognozė

Warren Buffet prognozavo ir nekilnojamojo turto rinkos kritimą, kurį vadino burbulu. „Kai kainos auga greičiau, negu lydinčios išlaidos, tai gali sukelti rimtas pasekmes“. Taip pat jis prognozavo sunkius laikus spaudais, žiniasklaidai – svarbiausia priežastis – internetas.

2003 metais Buffet prognozavo dolerio kritimą – taip ir nutiko. Jis pradėjo investuoti į kitas valiutas, pagrinde į eurą ir siūlė visiems po truputį ramiai atsikratyti dolerių: „Ramiai, draugai! Darykite ką aš sakau ir visiems bus gerai“. Atrodo, kad pats jis niekur niekada neskuba.

Va tokia įdomi ir neeilinė asmenybė tas Warren Buffet – didysis investuotojas.

 

Info paimta iš: https://www.asvyras.lt/pinigai-galia/sekmes-istorijos/warren-buffet-didysis-investuotojas-2/

 

—————

Back