Savanorystė įkvėpia..

Rekomenduoju junktis prie savanorystės - tai įkvėpia ir padeda kitiems.. Tai įkvėpia patį tave ;)

Ir atgarsiai po jau gal daugiau nei dviejų metų savanorystės...(jau nebesavonoriauju šioje organizacijoje)

"prieš keletą dienų kalbėjau su Greta ir ji pasakojo dalyvavusi viename renginyje savo kolegijoje ir užsiminė apie labai fainą lektorių, kuris skaitė žiauriai naudingą pranešimą jaunam žmogui, tik niekaip neatsiminė jo vardo. pabandžiau atspėti ir pavyko iš pirmo karto.
prieš keletą metų į rankas gavau sąvaržėlę ir užduotį - per valandą laiko ją iškeisti į kuo įmanoma labiau 'vertingą' daiktą. išdrįsau pakalbinti tik vieną žmogų, taip nieko ir nepešiau. neišdrįsau išlipti iš savo komforto zonos – tai nenustebintų žmonių, kurie mane pažįsta ilgą laiką. bet gal šiandieną sąvaržėlė taptų periodine elementų lentele arba skėčiu, kaip kažkam /pasisekė/ per tokį laiko tarpą. gal šiandieną ji būtų iškeista, palaipsniui, ne į namą, bet į kažką, kas parodytų kiek gi daug kartų teko perlipti per save ir užkalbinti praeivį, kurio akys kaip mat sumyšta, papasakoti kokį čia kreizi dalyką darau ir dar įtikinti jį palaikyti pokalbį įrodant jog nesu beprotė su trupučiu. ir dar įkalbinti iškeisti sąvaržėlę – atrodo, tokį nereikalingą objektą – į kažką, kas man padėtų vieną dieną gauti lėktuvo bilietą į Kambodžą. gal galėčiau dar kartą įrodyti sau, jog tereikia giliai įkvėpti, iškvėpti ir eiti daryti spontaniškus dalykus, nes iš to gimsta vertingai praleistas laikas. saviugdos kelias yra labai ilgas ir sunkus, ypač kai didžiąją dalį savo gyvenimo pratyli, nes bijai kalbėti su pasauliu, bet pakelėj augančių medžių vaisiai – patys įvairiausi ir patys skaniausi.
kuo siejasi šios dvi pastraipos? minėjau kažkokį super duper fainą lektorių ir savo baimių įveikimą. ir ką šie du dalykai turi bendro? visai nemažai. tasai lektorius, Saulius Bagdonas, apsilankęs mano mintyse visada atsineš ‚AČIŪ, PUIKIAI!‘ atsiminimą, po kurio iš paskos atskrenda įspūdžiai iš kiekvieno ketvirtadienio vakarinio „Kito Varianto“ užsiėmimo su kitais moksleiviais, kur išmokdavome įvairiausių labai naudingų ir universalių dalykų, kurie padeda statyti geriausią savo versiją. praėjo visai nemažai laiko, o aš vis dar atsimenu tą ilgiausią vertybių sąrašą, patarimus kaip planuoti laiką, kurių man, greičiausiai, visuomet bus sunku laikytis ir vis dar atsimenu tą istoriją apie paprastai nepaprastą raudoną sąvaržėlę. ačiū, Sauliau, už visus tuos užsiėmimus, kurie truko pusantrų metų ir po kurių namo grįždavau visa pilna motyvacijos. pažadu kitai sąvaržėlei, kurią užkabins mano žvilgsnis, surasti naują šeimininką mainais į kažką ypatingo"

Daryk gera. Mylėk savo veiklą.