Profesonalus sportas ar megėjiškas?

Profesonalus sportas ar megėjiškas?

Pamenate, kiek daug trokštamų sporto šakų buvo mūsų galvoje, kai buvome visai maži? Norėjome išbandyti arba išbandėme po kelias sporto šakas: lauke žaizdavome krepšinį, spardydavome futbolo kamuolį, bėgiodavome per kūno kultūros pamokas, kas regbį žaisdavo, beisbolą, kas plaukiodavo baseine, kas žaibišku greičiu lekiantį  stalo teniso kamuoliuką mušinėjo. O kur dar kitos sporto rūšys? Besišypsodamas atsimenu, kad beveik visas šias sporto šakas išbandžiau. Ėjau vėjo metamas per visas šias sporto šakas. Pavažinėjau dviračiu kelis menesius - sunku pasidarė ir motyvacijos nebuvo. Lankiau stalo tenisą - irgi teko mesti, tiesa po to mokykloje laisvalaikiu mušinėdavau kamuoliuką per pertraukas ir ne tik. Baseiną irgi lankiau tik kokių pusę metų, rėgbio treniruotė tik viena buvo - supratau, kad nenoriu pas tokį trenerį mokytis. Teisa, ilgiau užsilaikiau krepšinio treniruotėse. Buvau gana stambus ir tuo metu aukštas. Tai kodėl dabar nesu nei profesonalus plaukikas, tenisininkas, futbolininkas ar krepšininkas?  

Dabar jau galiu atsakyti į šį klausimą - nebuvo stimulo, motyvacijos, užsidegimo būti geriausiu bet kokioje sporto šakoje, nes nei viena man nebuvo pati nuostabiausia. Jei būčiau skyręs visą dėmesį pavyzdžiui krepšiniui, atidavęs 110 procentų jėgų ir laiko sunkioms treniruotėms, būtų "kažkas" išėję iš manęs šioje srityje. Pavyzdžiui Michel Jordan 23 (buvo numeris Chicago Bulls komandoje), norėdamas tapti geriausiu, ateidavo anksčiausiai į treniruotes ir išeidavo vėliausiai. Tai buvo jo sėkmės ir pasiekimų paslaptis. Atidavė visą savo laiką, jėgas ir tapo pačiu geriausiu!

Kas be ko, visiškai nesigailiu, kad nesu nei prefesonalus bėgikas, nei boksininkas, nes kiek pasikalbu su ankščiau rimtai sportavusiais žmonėmis, tai jų teigimu, "profesonalus sportas yra jau kūno ir savęs kankinimas bei laužymas". Galima pasiekti sporte daug, tačiau ar nebijote traumų, ar esate pasiryžęs paaukoti savo sveikatą (kartais taip nutinka). Pavyzdžiui dviračių sporte įvyksta įvairių avarijų, traumų, keliais senatvėje skauda, jei netinkamai buvo parinktas dviratis. Krepšinyje krenta dantys, lūžta kojos, rankos, išnyra pirštai - visko būna! Ačiū Dievui, aš pats turėjau nedaug traumų, bet kiek mačiau ir matau.

Dabar nusprendžiau sportuoti ramiai. Du kartus per savaite rytais pasimankštinu jogos pamokose. Kitomis dienomis paprakaituoju svarmenų salėje. Kokia gera savijauta! Nuostabus jausmas pradėti rytą pasportavus! Tikrai nuoširdžiai patariu, jei ryte negalite skirti daug laiko sportui, tai bent pasimankštinkite!

Efektas garantuotas!

Saulius Bagdonas