Kam neturi laiko

Dėkoju už tokį prasmingą straipsnį Ilonai.

Labas!

Šie metai man prasidėjo kiek kitaip, nei bet kurie buvę prieš tai. Per pirmuosius mėnesius šį gyvenimą paliko keturi pažįstami žmonės. Tegu ir ne patys artimiausi, bet mano gyvenime įspaudę pėdsaką. Kai išeina žmogus, mes lyg ir suprantame, kad būtent tokia gyvenimo porcija jiems buvo duota. Nepriklausomai nuo amžiaus, savybių ar socialinės padėties. Ir mums belieka atsisveikinti su jais. Mes stovime ir galvojame: “toks jaunas, galėjo dar gyventi…”, mums liūdna ir skauda, o gal kažkiek ir baugu, kad viskas taip greitai gali pasibaigti. Nors dažniausiai didžiausią skausmą kelia ne jų išėjimas, o mūsų pačių mintys: “…tada galėjau sustoti ir pasikalbėti, bet nepadariau to, nes labai skubėjau…galėjau paskambinti ir paklausti, kaip jai sekasi…galėjau aplankyti…galėjau pasakyti, koks jis man svarbus…kaip aš dabar gyvensiu be jo…galėjau pasikalbėti ir susitaikyti, atleisti jam ir paprašyti atleidimo”. Ir aiškiai suvokiame, kad to padaryti nebegalėsime. Ir tada mes jaučiame tylią gėdą, kaltę ir mums labai gaila…Labai gaila to, ko mes kažko nespėjome padaryti, nes galvojome, kad dar suspėsime. Bet nespėjome. Gaila…

Bet...išeidami jie palieka mums labai brangias dovanas. Jos telpa į du žodžius: LAIKO NEBĖRA...

Nėbėra laiko apgailestavimams dėl įvykusių nesėkmių.

Nebėra laiko meluoti sau, kad tau viskas patinka.

Nebėra laiko apgaudinėti save ir sakyti, kad yra kažkas, ko tu negali.

Nėra laiko delsimui ir laukimui, kad kažkas išsispręs savaime.

Nėra laiko tuštiems pamąstymams ir protingiems svarstymams. 

Nėra laiko skandintis gailestyje sau, kaip nebėra laiko ir gailėti kitų. 

Nėra laiko atsikalbinėjimams ir pasiteisinimams.

Nėra laiko toliau gyventi taip, tarytum tu esi nemirtingas ir tavo gyvenimas tęsis amžinai. 

Nėra laiko kvailiems konfliktams ir beprasmiškam santykių aiškimuisi.

Nėra laiko pretenzijoms ir nepasitenkinimui.

Nebėra laiko nepasitikėjimui ir pykčiui.

Nebėra laiko vertinimui ir smerkimui.

Nebėra laiko abejonėms.

Viskas, tam skirtas laikas išnaudotas. O likęs tavo laikas skirtas visiškai kitiems dalykams. Likęs tavo laikas skirtas tam, kad sukurtum gražesnį pasaulį – ir visų pirma – savo pasaulį. Ir pasidalintum juo su kitais. Svarbi kiekviena akimirka, užpildyta veiksmu, kuriančiu meilę, džiaugsmą. Svarbi kiekviena akimirka, kurią tu panaudojai tinkamai – kurdamas tai, ko prašo tavo Širdis. Laiko yra, bet jo yra tik tavo veiksmui, kuriančiam naudą tau ir kitiems. Vardan savęs ir kitų labui. 

O KAM TURI LAIKO TU?

Kūrybiškai šviesių dienų linkėdama,

Ilona

www.studio108.lt