Kaip gyveni Lietuvi šiandien?

Dažnai į kitus žmones žvelgiame per savo prizmę, kaip ir į visą aplinką. Ir mums dažnai atrodo, kad kiti panašiai mąsto, kaip ir mes. O jei kitas žmogus rengiasi, kalba, elgiasi kitaip, tai jis kažkoks kitoks, dažnai rodosi net keistas mūsų atžvilgiu, gal net neteisingai mąstantis. Tačiau šį filtrą derėtų nusiimti ir žiūrint pro savo akis nevertinti vienareikšmiškai pagal savo prizmę. Reikia būti tolerantiškiems ir priimti kitus tokius, kokie yra.
 
Aš pats į pasaulį žiūriu labai optimistiškai ir teigiamai, į visus žmones stengiuosiu žvelgti su meile. Kiekvienoje situacijoje stengiuosi įžvelgti naujas galimybes. Pasaulis yra geras ir gražus. Kai tai supratau ir patikėjau, viskas pradėjo stebuklingai keistis - aplinkiniai tavo malonesni, geresni, netikėtai žmonės pasisveikina su manimi, nors atrodytų to neturėtų daryti, nusišypso. Nebesinervinu būdamas kamščiuose, praleidžiu kitus eismo dalyvius, jie praleidžia mane. Siunčiu geras mintis kitiems ir jų gaunu dvigubai atgal. Galvodamas teigiamai gyvenu ir tai tampa nuostabiu jausmu. Be to nebegali būti - tiesiog nebeleidi užvaldyti nei vienai neigiamai minčiai, atsisakai visų aplinkui griaunančių gerą savijautą minčių šaltinių. Tikiu savimi ir žinau, kad už visas laimes ir negandas esu atsakingas tik aš pats. Niekas daugiau. Todėl turėdamas du pasirinkimus - būti auka (nuleisti rankas, pasiduoti, nusivilti) ar nugalėtoju (imtis veiklos, eiti į priekį, kitus motyvuoti, džiaugtis gyvenimu ir tt), aš pasirinkau būti  antruoju variantu - sėkmingu! Trokštu mokytis iš kiekvienos dienos ir tikėti, tikėti, tikėti!

Man dažnai kyla klausimas, koks yra pasaulio ar pavadinkime aplinkos, supratimas kitų žmonių akimis. Galvoju, kad beveik visi skaito, nes pats skaitau, domisi teigiamais dalykais, tiki savimi yra patenkinti savo kuriamu gyvenimu. Labai noriu tikėti, kad visi pasaulio žmonės yra laimingi, kad gali mylėti ir džiaugtis šia nuostabia diena. Tikiu, kad gėris užvaldys pasaulį ir mes, pakeitę savo požiūrį, greitu metu turėsime savo rojų be pykčio, pavydo, noro apgauti, nuskriausti. Rojuje-žemėje mes gyvensime kaip Karaliai - būsime visi laisvi, kokie ir dabar esame, padėsime vieni kitiems, būsime sąžiningi. TIkiu, kad vietos ir turtų užteks visiems, galų gale žmogui nereikia aukso, juk jis nešildo. Žmogui reikia laimės. Jam trūksta būna dažnai jos. Tačiau kai supranti, kad  ją jis pats sau suteikia - taip viskas paprasta tampa.  Esi laimingas arba ne - ir viskas priklauso nuo paties savęs.
 
Džiaugiuosi, kad mano draugai  be galo teigiami ir optimistiški ir veiklūs. Juk neveltui sakoma - "parodyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas esi tu". Stenkitės ir jūs, kad jūsų aplinkiniai būtų patys mieliausi, geriausi, šypsotųsi ir linkėtų tik gera. Kaip bebūtų sunku, atsisakykite bet kokių santykių ar sumažinkite bendravimo laiką su "tempiančiais žemyn". Stenkitės bendrauti su teigiamais žmonėmis, nes jie perteiks jums tik geras mintis. Jūs tapsite tokie patys, jei norėsite.  Tai bus vienas iš laiptelių į laimingą ir sėkmingą gyvenimą.  Noriu, kad kiekvienas žmogus tikėtų savimi, darytų tai, ką iš tiesų nori daryti.
 
Dažnai kyla klausimai:
Kaip gyveni mielas lietuvi?
Ką mąstai, kuo kvėpuoji?
Kuo tiki?
Kas tau svarbu?
Kas tau rūpi?
Ką veiki? Ko sieki? Kaip tobulėji?
Kaip maitiniesi? Ar sportuoji?
Ar vartoji svaigiuosius gėrimus?
Esi sąžiningas?
Padedi aplinkiniams?
Ką gera padarai dėl kitų ir savęs?
Ar tavo gyvenimas harmoningas?
 
Svarbiausia, kad darytume tik tai, kas mums patiems rūpi. Atsakykite nuoširdžiai sau į šiuos klausimus ir pagalvokite, gal ką darote ne taip, gal ką galėtumėte geriau. Pažiūrėkite, ko trūksta ir kodėl. Suraskite galimybes įveikti visus savo nusivilimus ir surasti išeitį. O ji visada yra.
 
Tai kaip gyveni, Lietuvi? :)