Darni komanda kiekvienos įmonės sėkmės garantas. Tačiau neįmanoma komandoje išvengti trinties. Kokios priežastys tai lemia ir kaip jas spręsti?

„Komandą galima palyginti su žmogaus kūnu“, – sako „Tęstinių mokymų centro“, verslo ir vadybos konsultantas Vytautas Gaidamavičius. Stebime savo kūną ir pajutę kažkokį negalavimą ieškome būdų, kaip jį pašalinti. Lygiai taip pat ir komanda gali turėti negalavimų, kuriuos reikia pašalinti, kad ji galėtų ir toliau efektyviai dirbti. Komandos formavimas tai nesibaigiantis procesas. Klaidinga manyti, jog po komandos formavimo problemos bus išspręstos ir daugiau nebeatsinaujins.

Kitas pašnekovas – „Komandos architektų“ vadovas Saulius Bagdonas, taip pat sutinka, kad komandos formavimas ne vienkartinis. „Tai nėra stebuklinga piliulė, kurią išgėrus visos problemos dingsta ir daugiau nebeatsinaujina“,– įsitikinęs pašnekovas. Vadovas turėtų nuolat stebėti komandą bei jos tarpusavio bendravimą. Dažnai vadovas skiria daug dėmesio, kad užduotys būtų atliktos laiku, kad pelnas nuolat augtų. Tarpusavio bendravimas pamirštamas ir į tai dėmesys atkreipiamas tada, kai komandos tarpusavio nesutarimai ar kitokios problemos trukdo efektyviai dirbti.

„Kai susiformuoja nauja komanda, atrodo, jog viskas idealu, žmonės būna pilni entuziazmo“, – teigia V. Gaidamavičius. Po kiek laiko pradeda ryškėti tarpusavio nesutarimai, atsiranda trintis. Tam reikia pasiruošti, stebėti, kokios priežastys lemia nesutarimus. Komandose, kurios dirba jau ilgą laiką, problemos gali būti įsisenėjusios. „Žinau atvejį, kai vienoje įmonėje du darbuotojai nesikalbėjo, o informaciją perduodavo laiškais arba per kitus darbuotojus“, – sako V. Gaidamavičius. Tokiu atveju ypač svarbu rasti tikrąją priežastį ir ją pašalinti.

Nesutarimų priežastys

Abu pašnekovai V. Gaidamavičius ir S. Bagdonas teigia, kad svarbiausia rasti problemas. Problemos identifikavimas – viena sunkiausių užduočių. Kiekvienas vadovas mano, jog žino, komandos nesutarimo priežastį, tačiau pradėjus ją spręsti paaiškėja, kad priežastis visai kita. Pavyzdžiui, viena įmonė organizavo viešojo kalbėjimo mokymus, kurių metu paaiškėjo, kad įmonės darbuotojai nesusikalba, nesupranta vienas kito. Pasirodo, viešasis kalbėjimas nebuvo tikroji priežastis, kurią reikėtų spręsti. V. Gaidamavičius pataria pirmiausia rasti priežastį ir tik tada imtis priemonių ją spręsti, nes skuboti sprendimai ne tik nepadės, bet gali netgi pakenkti.

Pašnekovas išskiria šias dažniausiai pasitaikančias problemas:

• bendro tikslo nebuvimas;
• susiskaldymas;
• atviro bendravimo stoka;
• nepasitikėjimas vienas kitu;
• emocijų nevaldymas;
• atviri konfliktai ir pykčiai;

Sprendimo būdas –  patyrimo užduotys

Vis tik V. Gaidamavičius siūlo pirmiausia radus problemą pagalvoti, ką galima padaryti patiems. „Geriausias komandos formavimo būdas – patyrimo užduotys“,  – sako pašnekovas. Tokias užduotis savo komandai puikiausiai gali suorganizuoti ir pats vadovas. Žinoma, jeigu trūksta žinių ir patirties, galima kreiptis į specialistus. S. Bagdonas sako, jog vadovai kreipiasi į įmones pritrūkę idėjų bei norintys neutralaus žmogaus, kuris nepažinotų komandos.

Kaip vyksta patyrimo užduotys? V. Gaidamavičius pasakoja, kad užduotys turi tikslą, apribojimą ir išteklius. Pavyzdžiui, per tam tikrą laiką visi komandos nariai turi perlipti virvę. Po užduoties vyksta aptarimas. Patys komandos nariai bei užduoties organizatorius, lektorius diskutuoja. Dažnai užduotis gali užtrukti vos 10 ar 15 minučių, o aptarimas pusvalandį ar netgi ilgiau. Užduoties atlikimo metu atsiskleidžia kiekvieno komandos nario elgsena. Galima pamatyti, kas trukdė ar padėjo atlikti užduotį. Pavyzdžiui, komanda yra susiskaldžiusi, tad užduoties atlikimo metu išsiskyrė dvi komandos, kurios veikti bandė atskirai. Svarbu, jog pati komanda pamatytų save iš šalies, pasimokytų iš savo klaidų.

Taip pat abu pašnekovai pataria sukurti komandos tradicijas. Jomis gali tapti bet kokia veikla. Tai gali būti pyrago kepimas, kai kiekvieną savaitę vis kitas darbuotojas atneša savo keptą gaminį, taip pat tai gali būti bendras laisvalaikis. Žinoma, žmonių nereikėtų versti bendrauti per prievartą, bet susitikimas kartą per mėnesį tikrai suartintų ir suburtų komandą.

 S.Bagdonas, V. Gaidamavičius